Silpnas vartojimas ir mažėjanti infliacija slegia mažmeninę prekybą – finansų ekspertai perspėja apie tolesnę stagnaciją

Silpnas vartojimas ir mažėjanti infliacija slegia mažmeninę prekybą – finansų ekspertai perspėja apie tolesnę stagnaciją

Remiantis ataskaita, kurią pateikė taz.de, per pastaruosius metus mažmeninės prekybos pardavimai sumažėjo, o infliacija sumažėjo iki 2,9 proc. Ypač nukentėjo prekyba maisto produktais – pardavimai sumažėjo 6,0 proc., atėmus infliaciją. Taip pat sumažėjo pardavimai buitinės technikos, baldų ir interneto bei užsakymų paštu srityse. Nepaisant nominalaus 2,3 procento padidėjimo, dėl didelės infliacijos mažmeninė prekyba iš tikrųjų buvo mažesnė nei ankstesniais metais.

Vartojimo silpnumą pabrėžia Makroekonomikos ir verslo ciklo tyrimų instituto (IMK) direktorius Sebastianas Dullienas. Jis aiškina, kad žmonių perkamoji galia pastaraisiais metais nukentėjo dėl kylančių energijos ir maisto kainų, o žmonių netikrumas išaugo dėl federalinės vyriausybės reakcijų į Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimą. Nepaisant to, yra vilties, nes per metus infliacija dar labiau mažės, o atlyginimų augimas taps labiau pastebimas. Infliacijos lygis sausį buvo 2,9 procento ir tikimasi, kad 2024 m. apskritai bus 2,5 procento.

Kaip finansų ekspertui, svarbu pripažinti, kad nuolat aukšta infliacija ir sumažėjęs vartojimas gali sukelti ekonomikos stagnaciją. Mažmeninės prekybos mažėjimas yra aiškus ženklas, kad vartotojų perkamoji galia yra paveikta ir tai gali turėti neigiamos įtakos ekonomikai. Be to, dėl vartotojų neapibrėžtumo gali sulėtėti investicinė veikla, dar labiau paveikti bendrus ekonominius rezultatus. Svarbu, kad vyriausybės ir centriniai bankai imtųsi priemonių kontroliuoti infliaciją ir padidinti vartotojų pasitikėjimą, kad padėtų tvariai atsigauti.