Rekordinis nedarbingumas dėl ligos nubloškė Vokietiją į recesiją – farmacijos tyrimas rodo tiesioginį ryšį ir ekonominę žalą

Rekordinis nedarbingumas dėl ligos nubloškė Vokietiją į recesiją – farmacijos tyrimas rodo tiesioginį ryšį ir ekonominę žalą

Remiantis ataskaita, kurią pateikė www.n-tv.de,

Farmacijos pramonės tyrimas rodo, kad rekordiškai didelis susirgimų lygis Vokietijoje sukėlė recesiją 2023 m. Vidutiniškai kiekvienas darbuotojas nedirbdavo 20 dienų, todėl buvo patirta didelių gamybos nuostolių. Tyrime teigiama, kad be didesnių nei vidutinių nedarbingumo dienų Vokietijos ekonomika būtų augusi beveik 0,5 proc., o ne susitraukusi 0,3 proc. Be to, nedarbingumo atostogos lėmė penkių milijardų eurų nuostolius sveikatos draudimui ir 15 milijardų eurų sumažino mokestines įplaukas.

Rekordiškai didelio susirgimų lygio pasekmės visų pirma pasireiškia plačiai paplitusiais gamybos nuostoliais tokiuose sektoriuose kaip transporto priemonių statyba, mechaninė inžinerija, metalo, elektros, farmacijos ir chemijos pramonė. Vien metalo gamyboje nedarbingumo atostogos buvo 6,8 proc., dėl to buvo patirti dideli nuostoliai.

Nerimą kelia tai, kad be fizinių ligų, tokių kaip peršalimas, bronchitas ir gripas, padaugėjo ir psichikos ligų, kurios taip pat prisideda prie padidėjusio sergamumo. Ši raida kelia nerimą, ypač darbdaviams.

Kaip finansų specialistui, svarbu išanalizuoti rekordinių nedarbingumo atostogų poveikį ekonomikai. Dideli gamybos nuostoliai ir finansiniai nuostoliai, siekiantys milijardus, rodo, kad nedarbingumo atostogos turi didelę įtaką rinkai ir finansų pramonei. Ši informacija gali padėti imtis veiksmų siekiant pagerinti darbuotojų sveikatą ir sumažinti nedarbingumo atostogų ekonominį poveikį.