Krizių politika ir palūkanų normos didina skolų kalnus ir daro įtaką finansinei situacijai.
Remiantis www.n-tv.de pranešimu, vyriausybė milijardais finansuoja aukštas energijos kainas ir perėjimą prie viešojo transporto, o tai lemia didėjančią valstybės skolą. Tuo pačiu metu kyla palūkanų normos, todėl paskolos brangsta. Dėl to per pirmuosius tris metų ketvirčius susidarė 91,5 mlrd. eurų deficitas. Dėl didėjančių palūkanų išlaidų, brangios energijos pagalbos ir Vokietijos bilieto kainos smarkiai išaugo Vokietijos valstybės skolos kalnas. Pajamos išaugo 6,1 procento iki 1 337,8 milijardo eurų, o išlaidos išaugo 7,7 procento iki 1 429,3 milijardo eurų. Energetinės pagalbos priemonės, tokios kaip...

Krizių politika ir palūkanų normos didina skolų kalnus ir daro įtaką finansinei situacijai.
Remiantis ataskaita, kurią pateikė www.n-tv.de,
Vyriausybė milijardais finansuoja dideles energijos kainas ir perėjimą prie viešojo transporto, todėl didėja valstybės skola. Tuo pačiu metu kyla palūkanų normos, todėl paskolos brangsta. Dėl to per pirmuosius tris metų ketvirčius susidarė 91,5 mlrd. eurų deficitas.
Dėl didėjančių palūkanų išlaidų, brangios energijos pagalbos ir Vokietijos bilieto kainos smarkiai išaugo Vokietijos valstybės skolos kalnas. Pajamos išaugo 6,1 procento iki 1 337,8 milijardo eurų, o išlaidos išaugo 7,7 procento iki 1 429,3 milijardo eurų. Energetikos pagalba, tokia kaip elektros ir dujų kainų stabdys privatiems namų ūkiams ir įmonėms, turėjo ypač didelį poveikį. Federalinė vyriausybė, savivaldybės ir bendruomenių asociacijos, taip pat socialinė apsauga buvo neigiamos.
Federalinės vyriausybės palūkanų išlaidos, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo beveik tris kartus ir sudarė 39,4 mlrd. Tai, be kita ko, lėmė tai, kad Europos centrinis bankas (ECB) pakėlė bazinę palūkanų normą iki 4,5 proc. Tai taip pat brangina finansavimą viešajam sektoriui. Taip pat labai išaugo palūkanų našta valstybėms ir savivaldybėms.
Kita deficito priežastis – dabar į skaičiavimą įtraukiami ir vietinio viešojo transporto (ÖPNV) transporto įmonių įsipareigojimai. Taip yra dėl Deutschlandticket finansavimo.
Nepaisant didesnio deficito, Makroekonomikos ir verslo ciklo tyrimų institutas (IMK) to nelaiko ekonomine problema. Numatoma, kad 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas bus gerokai mažesnis nei 2 procentai bendrojo vidaus produkto, taigi mažesnis nei 2,5 procento, užfiksuoto 2022 m.
Apskritai šie skaičiai rodo, kad krizė ir susijusios vyriausybės išlaidos daro didelį poveikį valstybės skolai ir finansavimo išlaidoms. Tai ypač galima pastebėti besiformuojančio nedidelio Vokietijos ekonomikos nuosmukio fone.
Skaitykite šaltinio straipsnį www.n-tv.de