Kuboje krizė: ekonomika traukiasi, infliacija auga – vyrauja tuščios prekybos centrų lentynos ir trūkumas.

Kuboje krizė: ekonomika traukiasi, infliacija auga – vyrauja tuščios prekybos centrų lentynos ir trūkumas.

Remiantis www.morgenpost.de pranešimu, Kuboje auga ekonominė ir socialinė krizė. Tuščios prekybos centrų lentynos, pigios benzino ir elektros kainos bei besitraukianti žemės ūkio gamyba Kubos gyventojus paliko skurde ir neviltyje. Oficialūs skaičiavimai rodo, kad 2023 m. Kubos ekonomika susitrauks dviem procentais, o infliacija sieks 30 procentų. 2024 metų pradžioje taip pat buvo sumažinta didžiulė valstybės pagalba, o tai dar labiau pablogino gyventojų padėtį.

Šią situaciją lėmė ne tik išoriniai veiksniai, tokie kaip JAV embargo griežtinimas ir pandemijos poveikis, bet ir pačios vyriausybės klaidos. Laipsnišką salos ekonomikos žlugimą taip pat lemia įsikibimas į pasenusio komandinės ekonomikos modelio ir valstybės monopolio pramonės ir rinkų srityse.

Drastiškas benzino, elektros ir suskystintųjų dujų kainų padidėjimas bei valstybės asignavimų mažinimas „Libretos“ normavimo kortelėje dar labiau pablogins gyventojų padėtį. Dėl to gali padidėti emigracija ir socialiniai neramumai. Kubos ekonomistas Pavelas Vidalis pabrėžia, kad politinio noro imtis reikiamų pokyčių stoka yra pagrindinė besitęsiančios krizės priežastis.

Tikimasi, kad ši besitęsianti krizė turės neigiamą poveikį Kubos finansų pramonei ir rinkai. Tikimasi tolesnio pablogėjimo, ypač investicijų, bendrojo vidaus produkto ir nedarbo lygio. Kubos ekonomikos atsigavimas bus sunkus be esminių struktūrinių reformų ir atsivėrimo privačiam sektoriui.

Negalima ignoruoti ir Kubos krizės poveikio visam regionui ir tarptautinei ekonomikai. Didėjanti migracija ir socialiniai neramumai gali destabilizuoti kitas Lotynų Amerikos šalis. Tikimasi, kad tarptautinė bendruomenė vis labiau mobilizuos savo pagalbą ir paramą Kubos žmonėms, siekdama sušvelninti humanitarinę krizę.