Migrantai ir Vokietijos ekonomika: 5,8 trilijono eurų deficitas dėl masinės migracijos – tyrimas

Migrantai ir Vokietijos ekonomika: 5,8 trilijono eurų deficitas dėl masinės migracijos – tyrimas

Remiantis ataskaita, kurią pateikė weltwoche.ch, masinė migracija Vokietijoje gali sukelti bendrą 5,8 trilijonų eurų ekonominį deficitą. Garsus ekonomistas Berndas Raffelhüschenas iš Freiburgo universiteto padarė tokią išvadą neseniai atliktame tyrime. Remiantis savo analize, Raffelhüschen paneigia plačiai paplitusią prielaidą, kad imigracija yra gelbėjimosi ratas Vokietijos pensijų ir socialinio draudimo fondams. Jis teigia, kad Vokietijos visuomenėje egzistuoja „tvarumo spraga“, atsirandanti tarp sumokėtų ir ateityje sumokėtų mokesčių bei socialinio draudimo įmokų.

Raffelhüscheno skaičiavimais, jei Vokietija kasmet priimtų 300 000 migrantų, šis atotrūkis išaugtų iki 19,2 trilijono eurų. Be tolesnės imigracijos tai būtų 13,4 trilijono eurų. Ekonomikos ekspertas teigia, kad migrantams vidutiniškai reikia šešerių metų, kad jie galėtų integruotis į Vokietijos darbo rinką. Per tą laiką jie beveik neprisideda prie socialinės sistemos. Ir net po šio integracijos etapo jų finansinės investicijos liktų nuo vietos gyventojų dėl žemesnės kvalifikacijos ir dėl to sumažėjusių pajamų.

Remiantis Raffelhüscheno išvadomis, masinė migracija gali turėti ilgalaikį poveikį Vokietijos darbo rinkai ir socialinei sistemai. Migrantų integracija į darbo rinką trunka vidutiniškai šešerius metus, per kuriuos jie į socialinę sistemą įneša tik ribotą indėlį. Net ir pasibaigus šiam etapui jų pajamos dažnai yra mažesnės nei vietos gyventojų, o tai gali sukelti ilgalaikę finansinę įtampą socialinei sistemai. Šios išvados gali paskatinti investuotojus ir įmones permąstyti savo ilgalaikį planavimą ir investicijas Vokietijoje, o tai gali turėti įtakos finansų rinkai. Tačiau belieka laukti, kaip politikai reaguos į šias išvadas ir ar imsis priemonių, kad sušvelnintų galimą neigiamą masinės migracijos poveikį Vokietijos ekonomikai.