Migracija kaip ekonomikos variklis: teigiamas poveikis paneigia baimes!

Migracija kaip ekonomikos variklis: teigiamas poveikis paneigia baimes!

Liberalų studijų centras paskelbė politikos dokumentą, kuriame nagrinėjamas migracijos poveikis Europos ir Amerikos ekonomikai ir visuomenei. KEFIM tyrimo duomenimis, bendras migracijos poveikis ekonomikai Europoje ir JAV yra neutralus ir teigiamas. Šie rezultatai meta iššūkį daugeliui bendrų stereotipų, kurie dažnai sieja migraciją su nusikalstamumo padidėjimu arba įtampa ekonomikai. Atvirkščiai, migrantai padeda užpildyti darbo jėgos trūkumą, didina našumą ir daro bendrą teigiamą poveikį viešiesiems finansams.

Politikos dokumente pabrėžiama, kad trumpalaikes integracijos išlaidas vidutinės trukmės laikotarpiu kompensuos didesnės mokestinės pajamos ir geresnis užimtumas. Dauguma empirinių tyrimų nerodo ryšio tarp migracijos ir nusikalstamumo padidėjimo. Tiesą sakant, bendruomenėse, kuriose yra daugiau imigrantų, smurtinių nusikaltimų lygis dažnai būna mažesnis. Duomenys rodo, kad nelegalūs migrantai Jungtinėse Valstijose yra mažiau linkę įkalinti nei vietiniai gyventojai, kurių socialinės ir ekonominės savybės yra panašios.

Demografiniai iššūkiai ir rekomendacijos

Kita svarbi tyrimo išvada, kuri yra svarbi demografinių pokyčių Europoje kontekste, yra prognozė, kad be migracijos iki 2060 m. Europos darbo jėga gali sumažėti iki 29 %. Dėl to gamyba sumažėtų iki 47 trilijonų JAV dolerių. Siekiant įveikti šiuos iššūkius, darbo autoriai rekomenduoja stiprinti legalią ir organizuotą migraciją bei tobulinti integracijos politiką.

Dimitris Kairidis iš Naujosios demokratijos taip pat pabrėžė, kad legalių migrantų verbavimas yra labai svarbus Graikijos klestėjimui. Politinėse diskusijose taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad kraštutiniai dešinieji dažnai išnaudoja migraciją, o statistiniai duomenys aiškiai rodo, kad migracija yra būtinybė.

Ekonominiai imigracijos padariniai

Ekonominis imigracijos poveikis yra prieštaringa tema. Nors kritikai baiminasi, kad migrantai atims darbus ir sumažins atlyginimus, šalininkai teigia, kad imigracija yra būtina socialinėms sistemoms senstančiose visuomenėse. EBPO šalyse gyventojų, gimusių užsienyje, dalis išaugo nuo 7 % 1990 m. iki daugiau nei 12 % 2019 m. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir JAV šiuo metu apie 15 % gyventojų gimsta užsienyje. Tokiose šalyse kaip Australija ir Šveicarija ši dalis siekia beveik 30 proc.

Išmatuoti ekonominį poveikį yra sudėtinga, nes reikia įvertinti priešingus rezultatus. Remiantis ekonominiais modeliais, imigracija gali turėti tiek neigiamų trumpalaikių pasekmių, kaip mažėjantys atlyginimai ir didėjantis nedarbas, tiek ilgalaikį teigiamą poveikį ekonomikos augimui. Poveikis labai priklauso nuo migrantų kvalifikacijos. Aukštos kvalifikacijos imigrantai gali labai prisidėti prie našumo ir inovacijų, o žemos kvalifikacijos imigrantai gali daryti spaudimą mažinti vietos žemos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimus.

Migracijos balansas ir integracija Vokietijoje

2024 metais Vokietijoje gyveno beveik devyni milijonai imigrantų, tai liudija teigiamas maždaug 430 000 žmonių migracijos balansas. Pagrindinės kilmės šalys skiriasi, o Ukraina ypač išsiskiria dėl karo. Per pastaruosius dvejus metus daugiau nei milijonas karo pabėgėlių iš Ukrainos ieškojo apsaugos Vokietijoje. Nepaisant šių iššūkių, vis dar diskutuojama apie migrantų integraciją.

Siekiant skatinti integraciją, 2023 m. buvo užfiksuota apie 360 ​​000 naujų integracijos kursų dalyvių. Naujas natūralizacijos įstatymas, įsigaliojęs nuo 2024 m. birželio 27 d., sumažino minimalų gyvenimo laikotarpį norint gauti Vokietijos pilietybę nuo trejų iki penkerių metų. 2024 m. Vokietijos pilietybę gavo apie 300 000 žmonių, o tai yra didžiausias skaičius šį tūkstantmetį.

Skurdo rizikos lygis tarp migrantų šeimų yra 30 proc., o ne migrantų šeimų – 13 proc. Tačiau integracija išlieka iššūkiu: išsilavinimo lygis ir užimtumo statusas yra svarbūs rodikliai, o bedarbių dalis yra didesnė tarp migrantų šeimų.