Naftos kainos sprogsta: Iranas grasina užblokuoti Hormūzo sąsiaurį!

Naftos kainos sprogsta: Iranas grasina užblokuoti Hormūzo sąsiaurį!

2025 m. birželio 15 d. Amy Walker pranešė, kad naftos kainos smarkiai pakilo po Izraelio atakos prieš Iraną. Atsižvelgdami į tai, ekspertai perspėja apie galimybę užblokuoti strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį, kuris yra svarbiausias pasaulinės prekybos nafta. Irano generolas Ismailas Kosari pagrasino uždaryti kelią, o tai gali turėti rimtų pasekmių naftos rinkai ir pasaulio ekonomikai. Tiesą sakant, per šį sąsiaurį, besidriekiantį tarp Omano ir Irano pakrantės, teka 21 procentas pasaulio žalios naftos.

Šios įtemptos situacijos fone analitikai baiminasi naujo energijos kainų šoko. Europos karo laivai taip pat galėtų lydėti prekybos kelius Persijos įlankoje, kad užtikrintų laivybos saugumą. Toks blokavimas turėtų ypač rimtų pasekmių Azijai, kuri 80 procentų naftos tiekia iš šio regiono. Iranas labai priklauso nuo pajamų iš prekybos nafta ir taip pat gabena savo naftą per Hormūzo sąsiaurį.

Geopolitinės įtampos ir istoriniai kontekstai

Hormūzo sąsiauris šiuo metu turi ne tik didelę geostrateginę reikšmę. Istoriškai jis jau buvo pažymėtas britų įsikišimu nuo 1819 m., kai buvo sukurtas šeichų tinklas kovai su piratavimu. Po britų pasitraukimo 1970 m. naujas neramumų šaltinis kilo Irane islamo revoliucija, kuri tebeveikia ir šiandien. JAV įsikišimas į Irano ir Irako karą buvo ypač ryškus, kai JAV kariuomenė 1988 metais nuskandino Irano karo laivus.

Irano grasinimai uždaryti Hormūzo sąsiaurį nėra naujiena. Dar 2012 metais Teheranas planavo imtis šios priemonės reaguodamas į tarptautines sankcijas. Šiuo metu Iranas vis dar remiasi partneryste, kad išvengtų blokados. Ekspertas iš taz citavo, kad Iranas gali negailestingai spausti kitas šalis sumažinti naftos tiekimą ir padidinti naftos kainas. Šis geopolitinis šachmatų žaidimas gali turėti rimtų pasekmių pasaulinei rinkai.

Regioninė dinamika ir reakcijos

Kitas klausimą komplikuojantis aspektas – skirtingas arabų valstybių požiūris į Iraną. Kol Omanas, Kataras ir Kuveitas stengiasi išlaikyti pusiausvyrą, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai lažinasi dėl konfrontacijos. Pastarieji kovoja su iššūkiu ieškoti alternatyvų Hormūzo sąsiauriui, nes šiuo metu šiuo maršrutu eina 90 procentų jų naftos eksporto. Nors yra vamzdynų, pavyzdžiui, Habshan-Fujairah dujotiekis, jie neturi pakankamai pajėgumų.

Iraną remiantys husių sukilėliai surengė daugybę išpuolių prieš Saudo Arabijos infrastruktūrą, įskaitant Rytų-Vakarų vamzdyną. Šis eskalavimas gali turėti įtakos ne tik Hormūzo sąsiaurio, bet ir gretimo Bab al Mandabo saugumui, o tai savo ruožtu turėtų didelių pasekmių tarptautinei prekybai.

Galiausiai reikia pažymėti, kad Irano vyriausybė ir prezidentas Hassanas Rouhani yra atviri santykių su JAV gerinimui, tačiau kartu ragina nedelsiant panaikinti visas JAV sankcijas. Situacija išlieka įtempta, nes geopolitinė įtampa ir toliau slepia eskalavimo riziką, o spaudimas naftos rinkai auga.