Plastiko naikinimas: ginčas dėl pasaulinio susitarimo Ženevoje paaštrėja!

Plastiko naikinimas: ginčas dėl pasaulinio susitarimo Ženevoje paaštrėja!

Netrukus prasidės svarbus susitikimas, skirtas kovai su pasauline plastiko tarša. Rugpjūčio 14 d. Ženevoje prasidės derybos dėl teisiškai įpareigojančio susitarimo, kuriose dalyvaus 160–180 šalių. Šios konferencijos tikslas – mažinti plastiko atliekų kiekį ir gerinti pavojingų plastiko gaminių tvarkymą. Tačiau ekonomikos ekspertas Nicolas Lievenas skeptiškai žiūri į susitarimo galimybę, nes skirtingi valstybių interesai vertinami kaip pagrindinė kliūtis. Daugelis šalių yra ekonomiškai priklausomos nuo plastiko gamybos, todėl derybos dar labiau apsunkina. radijo vienas praneša, kad Lieven kritikuoja esamą perdirbimo sistemą, kuri dažnai neveikia ir dažnai vadinama tiesiog „downcycling“.

Nepaisant to, skubiai reikia imtis veiksmų: kasmet visame pasaulyje pagaminama 413 milijonų tonų plastiko, iš kurio tik 9 % yra perdirbami. Likusi dalis patenka į sąvartynus, sudeginama arba patenka į jūrą, padarydama didelę žalą tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai. Šiuo metu mikroplastikai yra plačiai paplitę visame pasaulyje ir gali būti aptinkami žmogaus organizme. Daugiau nei 100 šalių, įskaitant Vokietiją ir ES, ragina sudaryti išsamų ir plataus užmojo susitarimą, į kurį būtų įtraukta ir finansinė parama besivystančioms šalims. Vokiečių banga pabrėžia, kad gaminančios šalys, tokios kaip Rusija ir Saudo Arabija, blokuoja griežtesnius reglamentus, o plastiko pramonė dažnai mano, kad problema yra atliekų tvarkymo trūkumas, o ne perteklinė gamyba.

Derybų iššūkiai

Rengiantis konferencijai plastiko fojė vaidmuo bus vertinamas kritiškai. Mokslininkai praneša apie pramonės bauginimą ir šmeižtą, o lobistų dalyvauja daugiau nei ES atstovų. Ši dinamika gali turėti didelės įtakos deryboms. Vokietijoje atliekų tvarkymui kasmet išleidžiama 16 milijardų eurų, o tai atitinka 0,4% BVP. Nepaisant šių išlaidų, Vokietija išlieka didžiausia plastiko gamintoja Europoje, per metus pagaminanti 8 mln. tonų. Palyginus pasauliniu mastu, trečdalis visų plastikų atkeliauja iš Kinijos, 20% – iš kitų Azijos šalių ir Šiaurės Amerikos.

Didėjantis susirūpinimas dėl aplinkosaugos taip pat daro tam tikrą spaudimą vyriausybėms. Mokslininkai ragina plastiko gamybą sumažinti 12–19 proc., kad būtų pasiekti klimato tikslai. Šiaurės Amerikoje ir Europoje vidutiniškai vienam žmogui tenka nuo 85 iki 94 kg plastiko, o Kinijoje – apie 58 kg. Diskusijos apie tai, kaip elgtis su plastiko atliekomis, yra sudėtingesnės nei bet kada ir siūlo tiek galimybių, tiek tobulinimo receptus. Tačiau lieka abejonių, ar Ženevos konferencija yra istorinė galimybė pasiekti veiksmingą susitarimą.