Putino bulvių krizė: brangiausios kainos per daugelį metų ir dramatiškos kliūtys!

Putino bulvių krizė: brangiausios kainos per daugelį metų ir dramatiškos kliūtys!

2025 m. gegužės 30 d. Rusija ir ypač prezidentas Vladimiras Putinas susidurs su rimta krize, kuri turės didelių ekonominių ir socialinių pasekmių. Derybos dėl Ukrainos karo užbaigimo žlugo, o kitas derybų raundas galėjo įvykti ne anksčiau kaip birželio 2 d. Esant tokiai nestabiliai situacijai, V. Putinas per valstybinę televiziją nerimą kelia: „Mums nepakanka bulvių“.

Bulvių krizė Rusijoje yra kelių veiksnių rezultatas. 2024 m. 12 % sumažėjus pasėlių kiekiui iki vos 7,3 mln. tonų, ty 1,2 mln. tonų mažiau nei faktiniai poreikiai, pagrindinių pasėlių kainos smarkiai išaugo. Pernai bulvių kainos pakilo 92 proc., o 2025-ųjų gegužę – neįtikėtinai 166,5 proc., palyginti su ankstesniais metais. Tai ypač kelia nerimą, nes bulvės laikomos vienu svarbiausių maisto produktų Rusijoje, po kviečių.

Bulvių krizės priežastys

Šios krizės priežastys yra sudėtingos. Ekstremalios oro sąlygos, tokios kaip pavasario šalnos ir sausros, smarkiai sumažino derlių. Be to, dėl rekordinio derliaus 2023 m., dėl kurio krito kainos, daugelis ūkininkų sumažino savo plotus. Dėl karo Ukrainoje taip pat trūko darbo jėgos, nes į frontą buvo išsiųsta daug jaunų vyrų.

Be to, Vakarų sankcijos daro spaudimą Rusijos žemės ūkiui, ypač dėl galimybės naudotis moderniomis žemės ūkio technologijomis. Drastiškas 93 % sėklų importo sumažėjimas vos per vienerius metus dar labiau pablogino situaciją. Nepaisant visų pastangų, Baltarusija, tradiciškai palaikanti glaudžius ryšius su Rusija, reaguodama į kritinę situaciją panaikino vaisių ir daržovių importo iš ES draudimą.

Maisto krizės valdymas

Maisto kainų augimas, kurio infliacija siekia 12,66 proc., daro didelę įtaką gyventojų perkamajai galiai. Bulvės yra gyvybiškai svarbios daugeliui neturtingesnių Rusijos namų ūkių, kurie maistui išleidžia vidutiniškai 34,6% savo pajamų. Infliacija ir sankcionuotos ekonominės sąlygos realųjį darbo užmokestį sumažino 12 proc.

Palyginimui, ES, kasmet savo ūkininkus remianti 58,7 mlrd. eurų, geriau amortizuoja pasėlių nesėkmes. Nors ES derlingumas vidutiniškai sumažėjo tik 4,7 proc., Rusijoje – kur kas ryškesnis – 12 proc. Tai išryškina struktūrines Rusijos žemės ūkio problemas, kurias dar labiau paaštrino Ukrainos karas ir su juo susiję šaukimai.

Unikaliu nuolaidžiavimo momentu Putinas atkreipė dėmesį į siaubingą bulvių tiekimo padėtį Rusijoje. Tokia situacija yra kitos Rusijos žemės ūkio ekonomikos nesėkmių mozaikos dalis, o karinei veiklai skiriama 47 proc., o žemės ūkiui – vos 0,3 proc. Iššūkis įveikti bulvių krizę gali tapti lemtingu Rusijos visuomenei.