Sustabdykite taisykles! Vokietija trokšta drąsių lyderių!

Sustabdykite taisykles! Vokietija trokšta drąsių lyderių!

Vokietijos versle ryškėja pastebima tendencija: parama įvairovės tikslams mažėja, o diskusijos apie grįžimą prie ryškesnių lyderių įgauna pagreitį. Thomas Tomkos, garsus žmogiškųjų išteklių konsultantas, turintis daugiau nei 25 metų patirtį, aprašo neseniai paskelbtame straipsnyje Kapitalas reiškinys. Jis pažymi, kad tokios įmonės kaip SAP neseniai pašalino įvairovės tikslus, kurie anksčiau turėjo įtakos vadovybės požiūriui į atlygį.

Šis posūkis gali rodyti didėjantį pragmatiškesnio vadovavimo stiliaus poreikį. „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas taip pat paragino panaikinti apsaugą nuo neapykantos žinučių ir į kompanijas įnešti daugiau „vyriškos energijos“. Tomkos teigimu, nuolat trokštama stiprių lyderių, o valdymo taisyklės ir įtraukiosios lyderystės metodai vis dažniau suvokiami kaip trukdantys verslumui.

Korporacijos herojų sugrįžimas

2008 metų finansų krizė paliko ne tik ekonominius randus, bet ir paskatino verslumo herojus iškristi iš mados. Tomkosas pabrėžia, kad dabartinė Vokietijos ekonomika kenčia nuo reguliavimo potvynio, todėl sprendimus priimantiems asmenims lieka mažai galimybių veikti naujoviškai ir lanksčiai. Kyla diskusijos dėl pernelyg didelio reguliavimo ir pagrindinių kompetencijų nepaisymo, o tai reiškia, kad tai yra nereikalingos taisyklės.

Tačiau iššūkiai, su kuriais susiduria vadovai, neapsiriboja biurokratinėmis kliūtimis. Tomkos atkreipia dėmesį, kad vadovaujamas pareigas einantys žmonės dažnai būna užsispyrę ir ambicingi – tai savybės, kurias tinkamai panaudojus galima produktyviai panaudoti valdant verslą. Labai svarbu skatinti našumą ir konkurenciją kaip sėkmės variklius, tačiau tai daryti siauresnėmis ribomis.

Technologijos kaip parama prieš diskriminaciją

Kartu su šiais pokyčiais vis kritiškiau vertinamas ir kalbinės diskriminacijos klausimas. Neseniai atliktas tyrimas Springeris aprašoma, kaip „nesąmoningas šališkumas“ sukuria nesąmoningus stereotipus, kurie gali turėti įtakos asmenų elgesiui. Norint įveikti šiuos iššūkius, kuriami technologiniai sprendimai. Natūralios kalbos apdorojimo ir mašininio mokymosi pažanga, pvz., didelių kalbų modeliai (LLM) iš tokių įmonių kaip „OpenAI“ ir „Google“, siūlo daug žadančius diskriminacijos nustatymo ir mažinimo būdus.

To pavyzdys yra DG programinė įranga, kuri naudoja dirbtinį intelektą, kad automatiškai nustatytų ir sumažintų kalbinę diskriminaciją. Ši programinė įranga analizuoja stereotipinį kalbos vartojimą naudodama šališkus žodynus ir padeda skatinti subalansuotą ir įvairovei jautrų žmonių vaizdavimą tekstuose ir vaizduose. Be to, vaizdo apdorojimas derinamas su kompiuterine vizija, siekiant analizuoti vaizdinį turinį ir taip sulaužyti stereotipinius vaidmens lūkesčius.

Tokių technologijų diegimas galėtų ne tik įtvirtinti diskriminacijos suvokimą struktūriniu lygmeniu, bet ir paskatinti platesnę diskusiją apie tai, kaip įmonės gali prisitaikyti prie naujų vadovavimo stilių ir įvairovės tikslų. Belieka laukti, kaip šios dvi sritys vystysis ir kokią įtaką jos turės Vokietijos ekonomikai.