Užsienio prekyba jūra: apimtys mažėja, vertė auga!
Vokietijoje iki 2040 m. sumažės užsienio prekybos jūra apimtis, bet išaugs jos vertė. Techninės įžvalgos.

Užsienio prekyba jūra: apimtys mažėja, vertė auga!
Federalinės transporto ministerijos 2040 m. jūrų eismo prognozė rodo reikšmingą Vokietijos užsienio prekybos jūra tendenciją. Tikimasi, kad pervežamų prekių apimtys mažės, o prekybos vertė augs. Garsiai pietų vokiečiai Apimtys sumažės nuo 347 mln. tonų 2019 m. iki 331 mln. tonų 2040 m. Tuo pačiu metu prekių vertė išaugs nuo 830 mlrd. eurų 2019 m. iki milžiniškų 1,224 trilijonų eurų 2040 m.
Pagrindinė apimčių mažėjimo priežastis yra mažėjantis iškastinio kuro importas, kuriam didelę įtaką daro vykstantis energijos perėjimas. Priešingai, tikimasi, kad prekyba didelės vertės prekėmis, tokiomis kaip transporto priemonės ir mašinos, padidės. Analizės apima specialų vertinimą, kuriame atsižvelgiama į eismą per 19 Vokietijos uostų.
Išsami statistika
Vokietijos jūrų uostų pokyčiai ypač verti dėmesio. Prognozuojamas užsienio prekybos jūra apimčių mažėjimas nuo 212 mln. tonų 2019 m. iki 195 mln. tonų 2040 m. Kita vertus, prekybos vertė jūrų uostuose turėtų išaugti nuo 508 mlrd. eurų iki 764 mlrd. eurų. Tai įspūdingai parodo perėjimą prie vertingesnių prekių uosto prekyboje.
- Seewärtiges Außenhandelsvolumen insgesamt: 347 Millionen Tonnen (2019) auf 331 Millionen Tonnen (2040)
- Warenwert insgesamt: 830 Milliarden Euro (2019) auf 1,224 Billionen Euro (2040)
- In Seehäfen: Volumen sinkt von 212 Millionen Tonnen auf 195 Millionen Tonnen
- Warenwert in Seehäfen: Steigt von 508 Milliarden Euro auf 764 Milliarden Euro
Ateities perspektyvos ir reikalavimai
Smarkaus augimo tikimasi ypač chemijos produktų ir trąšų sektoriuje. Ypač įdomūs šio augimo veiksniai yra „neidentifikuojamos prekės“, kurios daugiausia gabenamos konteineriuose. Apskaičiuota, kad daugiau nei du trečdaliai jūrinės užsienio prekybos visoje šalyje vykdoma per Vokietijos jūrų uostus, o prekių vertė auga.
Kalbant apie Bavarijos eksportą, iki 2040 m. prognozuojama 87 milijardų eurų vertė, ty 30 procentų padidėjimas, palyginti su 2019 m. IHK Šiaurės viceprezidentas Knud Hansen pabrėžia viršregioninę Vokietijos jūrų uostų svarbą ir ragina federalinę vyriausybę uostų jungtis su atokia žeme laikyti pagrindine nacionalinės infrastruktūros užduotimi. Be to, siekiant išlaikyti ir plėsti konkurencingumą, federalinė vyriausybė ragina kasmet uostus remti 500 milijonų eurų.
Apskritai jūrų transporto prognozė rodo, kad Vokietija ateinančiais metais gaus naudos iš kokybinio prekybos vertės padidėjimo, tačiau tuo pat metu susidurs su iššūkiais, kuriuos sukelia struktūriniai energijos ir prekių transporto pokyčiai. Daugiau informacijos apie prognozę ir susijusius skaičius rasite Federalinės transporto ministerijos svetainėje: BMVI.