Stabili infliacija: ekonomikai ne viskas aišku

Stabili infliacija: ekonomikai ne viskas aišku

Nors neseniai paskelbtas 2,2 procento balandžio mėnesio infliacijos lygis rodo stabilumą, svarbu pabrėžti, kad tai nereiškia, kad infliacija nesibaigs. Ši vertė euro atmintyje įsirašys kaip Vokietijos perkamosios galios praradimas. Nuo bendros valiutos įvedimo 1999 metais vokiečiai prarado beveik 40 procentų savo perkamosios galios.

Šį dešimtmetį beveik visos didžiosios ekonomikos patyrė tvarią infliaciją, nors kai kur ji net gerokai agresyvesnė nei Vokietijoje. Tačiau Federacinė Respublika daro neigiamą poveikį dėl nuolatinio perkamosios galios mažėjimo ir silpno realaus augimo derinio. Apskaičiavimai rodo, kad Vokietijos bendrasis vidaus produktas 2024 m. augs tik minimaliai, atėmus infliaciją.

Pastaruoju metu stabilizavosi infliacija, kuri šiek tiek viršija Europos centrinio banko tikslą – du procentus, tai neturėtų būti laikoma visiškai aišku. Nors dabar ECB gali lengviau sumažinti palūkanų normas, labai svarbu pripažinti, kad vien pigesni pinigai nepaskatins ekonomikos augimo. „Stagfliacijos“ – sąstingio ir augančių pragyvenimo išlaidų derinio – galimybė išlieka, nebent bus įdiegta nauja dinamika, apimanti ir ekonomiką, ir visuomeninį gyvenimą.

Norėdama paskatinti augimą, Vokietija turi sutelkti dėmesį į našumo didinimą, nes nepakanka gerai apmokytų darbuotojų skaičiaus. Tokioje žinių ekonomikoje, kaip Vokietija, efektyvumo didinimas yra raktas į augimą, kad infliacija nesugraužtų gerovės. Darosi aišku, kad skausmingas beveik 40 procentų euro vertės kritimas, ypač pastaraisiais metais, yra nerimą keliantis priminimas.