Tyrimas rodo: ES mokslinių tyrimų programos išgelbėja Šveicariją!

Tyrimas rodo: ES mokslinių tyrimų programos išgelbėja Šveicariją!

Šveicarijos konkurencingumui ir naujoviškumui kyla pavojus. Dabartiniai mokslo pramonės tyrimo rezultatai rodo didelę pridėtinę vertę, kurią ES mokslinių tyrimų programos siūlo Šveicarijai. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje suteikia galimybę Šveicarijos mokslininkams ir įmonėms patekti į tarptautinius tinklus ir rinkas, o tai labai svarbu universitetų naujoviškam stiprumui, taip pat startuoliams, atskiroms įmonėms, MVĮ ir didelėms įmonėms. Tačiau nuo to laiko, kai Šveicarija buvo pašalinta iš ES programų, prieiga buvo smarkiai apribota, todėl iki 2025 m. sausio 1 d. reikšmingų pokyčių nenumatoma.

Siekiant iliustruoti problemas, tyrimas rodo, kad pereinamasis ir papildomas federalinis finansavimas vargu ar gali kompensuoti tarptautinės integracijos praradimą. Ypatingi iššūkiai iškyla jauniems mokslininkams, kuriems sunku įsitvirtinti tarptautiniuose projektuose, todėl dažnai jie pereina į ES universitetus. Taip pat labai nukenčia Šveicarijos mokslininkų matomumas ir tinklų kūrimas, nes jie negali užimti vadovaujančių pareigų ES bendradarbiavimo projektuose.

Pasekmės įmonėms ir startuoliams

Poveikis pastebimas ir mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Labai specializuotos, į eksportą orientuotos MVĮ ypač naudingos iš ES programų, kurios suteikia joms galimybę dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir tarptautine partneryste. Vienas iš pavyzdžių – Ženevoje įsikūrusi įmonė ID Quantique, kuri specializuojasi kvantinių technologijų sprendimuose. 100 darbuotojų turinti „ID Quantique“ buvo ES mokslinių tyrimų projekto „Open Quantum Key Distribution“ (OPENQKD), kuris buvo finansuotas 15 mln. Tačiau dalyvavimo ES programose apribojimai jau lėmė dviejų mokslo darbuotojų finansavimą.

Pagal ES programą „Horizontas 2020“ 25 % lėšų buvo skirta privačiam sektoriui, o 15,4 % – MVĮ. Didelės įmonės naudojasi ES programomis toliau plėtodamos savo produktus ir procesus ir pabrėžia mažesnių įmonių svarbą. Šis bendradarbiavimas yra labai svarbus ne tik pačioms įmonėms, bet ir padeda sustiprinti Šveicariją kaip inovacijų vietą. Norint užtikrinti stabilias pagrindines mokslinių tyrimų ir plėtros sąlygas, reikia imtis politinių veiksmų.

ES pagrindų programos: pagrindinė priemonė

ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos yra pagrindinės ES mokslo ir inovacijų politikos priemonės. Dabartinė programa „Europos horizontas“ vykdoma 2021–2027 m., jos biudžetas yra apie 95,5 milijardo eurų. Šveicarija bendrosiose programose dalyvavo ribotomis teisėmis iki 2004 m. sausio 1 d. ir buvo iš dalies susijusi su programa „Horizontas 2020“ iki 2016 m. pabaigos. Šiuo metu Šveicarija dalyvauja programoje „Horizontas Europa“ kaip neasocijuota trečioji šalis.

Iki 2023 m. spalio mėn. Šveicarija jau užregistravo 1 144 projektų dalyvavimą ir finansavimo įsipareigojimus, kurie sudaro 564 mln. frankų „Europos horizonte“. Šie skaičiai iliustruoja nuolatinį Šveicarijos mokslininkų susidomėjimą ir įsipareigojimą. Švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų valstybės sekretoriatas (SERI) atstovauja Šveicarijai ES bendrosiose programose ir apibrėžia strategines priemones stabiliai mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinkai užtikrinti.

Apibendrinant galima teigti, kad norint užtikrinti Šveicarijos naujovių poziciją, būtina stabili partnerystė su ES. Dvišaliai III suteikia galimybę nuolat įtvirtinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje ir yra svarbus žingsnis siekiant atkurti prasmingą prieigą prie ES mokslinių tyrimų programų, kurios yra labai svarbios šalies konkurencingumui.

Tarptautinio mokslinių tyrimų bendradarbiavimo iššūkiai ir galimybės yra įvairūs ir turi būti aktyviai sprendžiami siekiant tvarios mokslinių tyrimų vietos. Daugiau informacijos galite rasti svetainėse ekonomija ir SERI.