Teologai kovojant su krize: Hoffmannas ragina pakeisti ekonomikos kursą!

Teologai kovojant su krize: Hoffmannas ragina pakeisti ekonomikos kursą!

Protestantų teologas Martinas Hoffmannas ragina iš esmės pakeisti pasaulinę ekonominę sistemą. Dabartiniame savo darbe ir kritiškai analizuodamas esamas socialines ir ekonomines struktūras jis mato žmoniją išgyvenimo krizėje, kurią paaštrina smurtas, karai, migracija ir klimato kaita. Iki 2023 metų Kosta Rikoje dirbęs Hoffmannas, anksčiau dirbęs Bavarijos seminarijos pastorium ir rektoriumi, pabrėžia, kad prie šių krizių prisideda dabartinė ekonomikos sistema, kuri labai priklauso nuo augimo ir tikslo bei naudos skaičiavimo racionalumo.

Karas Ukrainoje ypač paaštrino jau esamas problemas. Didėjančio politinio ir socialinio spaudimo laikais Hoffmannas neoliberalųjį kapitalizmą laiko pagrindine socialinio susiskaldymo ir didėjančios nelygybės šaknimi. Todėl jis ragina kurti naują politinę sistemą, orientuojančią ekonomiką į bendrą gėrį, ir siūlo ieškoti trečio kelio, kuris peržengtų ankstesnes kapitalizmo ir socializmo sąvokas.

Bendrasis gėris kaip pagrindinis principas

Hoffmanno ragintas persiorientavimas atsispindi ekonomikos, skirtos bendram gėriui, idėjoje, kuri šį spalį švenčia 15 metų sukaktį. Christian Felber sukurtas metodas nustato keturis pagrindinius kriterijus įmonėms: žmogaus orumą, solidarumą ir teisingumą, ekologinį tvarumą ir skaidrumą bei bendro sprendimo principą. Įmonės turėtų būti vertinamos pagal šiuos aspektus, siekiant sukurti bendros gerovės balansą. Hoffmannas atkreipia dėmesį į tokius pavyzdžius kaip lauko aprangos gamintoja „Vaude“ ir įvairios labdaros organizacijos, kurios jau vadovaujasi šiomis vertybėmis. Jis taip pat praneša apie privatizavimą Lotynų Amerikoje, dėl kurio kilo didelių socialinių problemų.

Bendrojo gėrio ekonomika kritikuoja tai, kad dabartinė ekonominė sistema prieštarauja pagrindinėms demokratinės visuomenės vertybėms ir dažnai finansinį pelną iškelia aukščiau už plačiosios visuomenės gerovę. Šis neteisingas prioritetų nustatymas sukelia didelę aplinkos taršą ir psichologinę įtampą, kurios išlaidas galiausiai padengia visuomenė. Atsižvelgiant į tai, bendrojo gėrio ekonomika siekia skatinti etiškus ekonominius veiksmus ir nėra baigtas modelis, o koncepcija, kuri turėtų nuolat tobulėti. Tai taip pat apima mainus su kitais tvariais ekonominiais metodais, pavyzdžiui, spurgų ekonomika.

Politinė parama ir visuomenės gerovės balansas

Hoffmannas ragina imtis aiškių politinių priemonių, skatinančių į bendrą gėrį orientuotas įmones, įskaitant mokesčių nuolaidas ir lengvatines paskolas, kad bendrojo gėrio ekonomikos principai būtų įtvirtinti realybėje. Šio požiūrio kritikai pabrėžia, kad bendrojo gėrio pusiausvyra grindžiama savanoriškumu ir būtini esminiai ekonomikos sistemos pokyčiai. Vokietijoje ši koncepcija jau buvo praktikuojama daugelyje savivaldybių, kai kurios pripažintos sertifikuotomis bendruomenėmis bendram labui.

Be to, šiuo metu Vokietijoje yra aštuonios tokios bendruomenės, įskaitant Kirchanschöring, kurios aktyviai siekia bendrojo gėrio. Šios iniciatyvos – nuo ​​miesto autobusų pristatymo iki investicijų į žaliąsias erdves. Nepaisant to, nuosavybės teisių ir verslo laisvės suderinimo su bendros gerovės ekonomikos tikslais iššūkis tebėra prieštaringas klausimas. Austrijos prekybos rūmai išreiškė susirūpinimą šiuo klausimu ir perspėja dėl pernelyg didelių biurokratinių pastangų.

Apibendrinant galima teigti, kad Hoffmannas ir bendros gerovės ekonomikos šalininkai ragina permąstyti ekonomiką, siekiant ilgalaikių ir integracinių sprendimų, kad ateities kartoms būtų tinkamos gyventi sąlygos. Istorijos kritikai, tokie kaip Martinas Liuteris, pabrėžia, kad perspėjimai apie kapitalizmo pavojų nėra naujas reiškinys. Hoffmannas kreipiasi į teologus ir visą visuomenę, kad jie aktyviai įsitrauktų į ekonomikos klausimus ir propaguotų gyvybei tarnaujančius modelius.