Tiuringija: didelės paskolos po Koronos – Audito Rūmai įspėja apie riziką!

Tiuringija: didelės paskolos po Koronos – Audito Rūmai įspėja apie riziką!

Tiuringiją išgyvena finansinis perversmas. Pirmą kartą po korona pandemijos Laisvoji valstybė ima dideles paskolas savo biudžetui finansuoti. Valstybės biudžeto apimtis siekia beveik 14 milijardų eurų. Kartu Audito Rūmų pirmininkė Kirsten Butzke įspėja apie rizikas, susijusias su šiomis didėjančiomis skolomis. Aiškiame kreipimesi ji ragina sukurti išankstinio įspėjimo sistemą, kad būtų galima stebėti biudžeto padėtį. Planuojamą savivaldybių investicijų programą, kuri iki 2029 m. numato 1 milijardą eurų ir finansuojama plėtros banko paskolomis, Butzke apibūdina kaip paslėptą valstybės skolą.

Itin nerimą kelia Tiuringijos demografinė raida: mažėja gyventojų, taigi ir dirbančiųjų skaičius. Tai neišvengiamai lemia mažesnes pajamas. Nepaisant finansinių sunkumų, Tiuringija pastaraisiais metais, išskyrus Koronos pandemiją, neėmė jokių naujų paskolų ir sumokėjo dalį esamų skolų. Tačiau nuo 2025 metų jau sustabdytas šalies skolų grąžinimas, o tai gali dar labiau pabloginti finansinę situaciją.

Prognozės ir finansų planavimas

Kitais metais Tiuringija planuoja paskolinti apie 600 milijonų eurų, o 2027 metais – apie 500 milijonų eurų. Iš viso 2026–2027 m. dvigubame biudžete planuojama paskolinti apie 1,1 milijardo eurų. Butzke pabrėžia, kad skola nėra nemokama, o palūkanos ir pagrindinės sumos mokėjimai labai apriboja šalies finansinį lankstumą. Remiantis prognozėmis, šiais metais Tiuringija turės sumokėti apie 250 mln.

Be to, stabilumo ataskaitoje turėtų būti pateiktos pagrįstos laisvosios valstybės išlaidų ir skolų prognozės. Ataskaita galėtų būti moksliškai pagrįsta, panašiai kaip Šlėzvigo-Holšteino modelis, kurį nurodo Butzke. Federalinė vyriausybė jau rengia tvarumo ataskaitą, kuri galėtų būti pavyzdys. Patikimo finansų valdymo poreikis tampa vis aiškesnis, ypač tais laikais, kai finansinis lankstumas mažėja.

Solidarumo paktas II ir Tiuringijos finansinė parama

Svarbus Tiuringijos finansinės politikos aspektas išlieka Solidarumo paktas II, galiojantis 2005–2019 m. Šis paktas garantuoja naujoms federacinėms žemėms, įskaitant Tiuringiją, federalinės vyriausybės finansinius asignavimus. Iš viso naujosios valstybės gaus 156,7 mlrd. eurų, o Tiuringija iš „Basket I“ gaus 14,31% kasmet paskirstomų sumų, o tai atitinka maždaug 15,07 mlrd. eurų.

2019 m. Tiuringija turėjo apie 300 milijonų eurų lėšų. Tačiau II Solidarumo pakto asignavimai yra laipsniški ir tiesiogiai įtakoja būsimus laisvosios valstybės finansinius išteklius. Tai iliustruoja iššūkius, su kuriais susiduria Tiuringijos finansų politika – tiek dabartyje, tiek ateityje.