Turkija: rekordinis augimas su 390 milijardų dolerių eksportu!

Turkija: rekordinis augimas su 390 milijardų dolerių eksportu!

Turkijos ekonomika nuolat auga nuo 2003 m., vadovaujant prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui. Kaip TRT ataskaitų, iki 2025 m. pabaigos siekiama 390 mlrd. JAV dolerių eksporto. Per pastaruosius 22 metus kryptinga ekonomikos ir prekybos politika iš esmės pakeitė šalies ekonominę aplinką.

Antrąjį 2025 metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) pasiekė istorinį rekordą – 1,37 trln. Palyginimui: 2002 m., prieš Erdoğanui pradedant eiti pareigas, BVP siekė tik 238 mlrd. Šis teigiamas pokytis taip pat atsispindi pajamose vienam gyventojui, kurios padidėjo nuo 3 608 USD 2002 m. iki 15 971 USD 2025 m. pirmąjį ketvirtį.

Ekonominės sėkmės ir iššūkiai

Ekonominės sėkmės kontekste Turkija per pastarąjį dešimtmetį pasirodė esanti viena greičiausiai augančių ekonomikų EBPO. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) 2023 m. liepą padidino Turkijos augimo prognozę iki trijų procentų. Pastebėtina, kad einamosios sąskaitos deficitas buvo sumažintas nuo 55,1 mlrd. USD 2023 m. gegužės mėn. iki 10 mlrd. USD 2024 m. pabaigoje.

Prekių ir paslaugų eksportas siekė 377 milijardus dolerių – didžiausią sumą nuo respublikos įkūrimo 1923 m. Tačiau šiuos pasiekimus nustelbia ilgesnė ekonominių iššūkių istorija, įskaitant didelę infliaciją ir valiutos problemas nuo 2018 m.

Geografiniai ir kultūriniai kontekstai

Turkija, unitarinė valstybė Artimuosiuose Rytuose ir Pietryčių Europoje, turi reikšmingą geopolitinį buvimą, kurioje gyvena daugiau nei 85 milijonai gyventojų (2022 m.). Šalies plotas yra 783 562 km², o Stambulas yra didžiausias miestas, po kurio seka Ankara ir Izmiras. 77 % urbanizacijos lygis (2021 m.) apsunkina miestų iššūkius, o šalyje yra 18 UNESCO pasaulio paveldo vietų ir kasmet pritraukiama maždaug 50 milijonų turistų. Nepaisant ekonominės pažangos, turizmas yra reikšminga pramonės šaka, 2023 m. sulaukusi 56,7 mln.

Turkija nuo 1923 metų įsitvirtino kaip pasaulietinė ir kemalistinė valstybė, kurią įkūrė Mustafa Kemalis Atatiurkas. Dabartinis prezidentas R. T. Erdoğanas nuo 2017 m. pertvarkė politinę sistemą į prezidentinę sistemą ir vis dažniau susiduria su autoritarinėmis tendencijomis. Tai prieštarauja tarptautiniams žodžio laisvės ir spaudos laisvės standartams, pagal kuriuos pranešama apie daugybę pažeidimų, ypač prieš žurnalistus ir politinius oponentus. Ši įtampa papildo užsienio politikos iššūkius, kurie įtempia santykius su kaimyninėmis šalimis, tokiomis kaip Graikija, Armėnija, Irakas, Sirija ir Kipras.

Kalbant apie technologijas ir infrastruktūrą, Turkija eina tvirtu keliu. Dėl plataus kelių tinklo ir didėjančios geležinkelių transporto pasiūlos susisiekimas šalyje nuolat gerinamas. Tačiau nepaisant iššūkių, Turkijos ekonomika išlieka svarbia tarptautinių organizacijų, tokių kaip EBPO ir NATO, nare, o nuo 1999 m. veikia kaip ES kandidatė.

Apskritai Turkijos ekonomika atspindi sudėtingą sėkmių ir iššūkių derinį, kuris formuoja tiek dabartinę padėtį, tiek šalies ateitį.