JT ragina investuoti milijardus: taip išsaugome savo dirvą!

JT ragina investuoti milijardus: taip išsaugome savo dirvą!

2025 metų birželio 20 dieną JT paragino tarptautines bendruomenes daug investuoti į 1,5 mlrd. hektarų žemės atkūrimą. Šis kvietimas yra visapusiško plano, skirto užtikrinti tvarią ateitį ir kovoti su vykstančia žemės degradacija, dalis. JT generalinis sekretorius António Guterresas perspėjo, kad jei žemė ir toliau blogės, pasaulinė ekonomika kasmet kainuos 880 mlrd. Jei nebus imtasi tikslinių priemonių, iki 2050 m. gali būti nualinta papildoma 16 milijonų kvadratinių kilometrų teritorija.

Tą pačią dieną Bogotoje, Kolumbijoje, buvo surengtos pasaulinės dykumėjimo ir sausros dienos šventės tema "Atkurti žemę. Atrakinkite galimybes". UNCCD vykdomasis sekretorius Ibrahimas Thiaw pabrėžė dirvožemio atgaivinimo naudą, ypač augant pasaulio gyventojų skaičiui. UNCCD analizė rodo, kad atkūrus 1 milijardą hektarų kasmet būtų galima uždirbti iki 1,8 trilijono USD, o tai pabrėžia šios iniciatyvos skubumą.

Žemės degradacijos priežastys

Didėjančios žemės degradacijos priežastys yra įvairios. Pagrindiniai veiksniai yra miškų naikinimas, netvarus žemės ūkis ir miestų plėtra, kuriuos dar labiau apsunkina klimato kaita. Afrikoje į pietus nuo Sacharos, Pietų ir Vakarų Azijoje bei Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione degradacija vyksta greičiau nei pasaulio vidurkis. Ypatingą nerimą kelia tai, kad, remiantis Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu (UNCCD) ataskaitoje, buvo pakeista apie 70 procentų pasaulio neužšąlančios žemės.

Neigiami ekosistemų paslaugų teikimo pokyčiai, kurie apima, bet neapsiribojant, biologines, su vandeniu ir žeme susijusias socialines ir ekonomines paslaugas, yra gilūs. Daugiau nei trys milijardai žmonių jau patyrė poveikį, daugiausia dėl intensyvaus žemės ūkio. Prognozuojama, kad 2015–2030 m. iš dirvožemio bus prarasta 32 milijardai tonų anglies, pabrėžiama, kad reikia skubiai pakeisti degradaciją.

Pasauliniai tikslai ir iššūkiai

Iššūkiai yra didžiuliai: norint iki 2030 m. pasiekti pasaulinius žemės atkūrimo tikslus, kasdien reikia investuoti 1 mlrd. Tai gali būti reikšmingas pokytis kovojant su žemės degradacija. Į pietus nuo Sacharos esanti Afrika ypač stipriai prisideda prie pasaulinės problemos, nes ji sudaro 45 % pasaulio nualintos žemės. Daugiau nei 440 milijonų hektarų jau yra skirta žemės atkūrimo projektams, skatinantiems tvarų žemės ūkį ir baseinų projektus.

Be to, Lotynų Amerika ir Karibų jūros šalys nustatė daugiau nei 220 mln. hektarų atkūrimo tikslą. Toliau seka Vakarų Azija ir Šiaurės Afrika, kurios atkūrimui skirta daugiau nei 150 milijonų hektarų. Pati Kolumbija 30 % savo teritorijos paveikė žemės degradaciją, šiuo metu atkuriama daugiau nei 560 000 hektarų.

Poreikis kovoti su žemės degradacija ir skatinti tvarią praktiką tampa vis labiau neginčijamas. Šiuo metu pasauliniu lygmeniu inicijuojamas dialogas ir veiksmai suteikia ateities kartoms teisingesnės ir tvaresnės ateities viltį. Norėdami gauti daugiau informacijos šia tema, besidomintys gali: Saulėta pusė ir Welthungerhilfe pasikonsultuoti.