Suche
Mein Konto
Turto pasiskirstymas euro zonoje: kaip itin turtingieji tampa turtingesni
Remiantis www.sueddeutsche.de pranešimu, turtai pinigų sąjungoje pasiskirstę labai netolygiai. Dešimt procentų turtingiausių namų ūkių priklauso 56 procentai viso grynojo turto, o turtingesnė pusė namų ūkių – tik 5 procentai. Bendras pinigų sąjungos turtas dabar siekia apie 60 trilijonų eurų, o tai atitinka 29 proc. arba 13,7 trilijonų eurų padidėjimą per pastaruosius penkerius metus. Per šį laikotarpį turto pasiskirstymo nelygybė sumažėjo minimaliai, daugiausia dėl nekilnojamojo turto veiklos rezultatų. Ilgametė Europos centrinio banko nulinių palūkanų politika sukėlė stiprų statybų bumą, tačiau tik namų ūkiai, kurie...
Turto pasiskirstymas euro zonoje: kaip itin turtingieji tampa turtingesni
Remiantis ataskaita, kurią pateikė www.sueddeutsche.de, turtas pinigų sąjungoje pasiskirstęs labai netolygiai. Dešimt procentų turtingiausių namų ūkių priklauso 56 procentai viso grynojo turto, o turtingesnė pusė namų ūkių – tik 5 procentai. Bendras pinigų sąjungos turtas dabar siekia apie 60 trilijonų eurų, o tai atitinka 29 proc. arba 13,7 trilijonų eurų padidėjimą per pastaruosius penkerius metus. Per šį laikotarpį turto pasiskirstymo nelygybė sumažėjo minimaliai, daugiausia dėl nekilnojamojo turto veiklos rezultatų.
Ilgalaikė Europos centrinio banko nulinių palūkanų politika sukėlė stiprų statybų bumą, iš kurio naudos gavo tik namų ūkiai, kurie galėjo sau leisti paskolą būstui įsigyti. Dėl to namų savininkų turtas per pastaruosius penkerius metus padidėjo maždaug 27 procentais, o nuomininkų turtas padidėjo tik 17 procentų. Vidutinė grynoji vertė padidėjo maždaug 40 procentų iki 150 000 eurų.
Apskritai Europos centrinio banko tyrimas rodo, kad turto pasiskirstymas euro zonoje yra skirtingas. Ispanijoje ir Portugalijoje nuosavą būstą turi žymiai daugiau žmonių nei Vokietijoje ir Austrijoje, vadinasi, gerovės augimas šiose šalyse buvo didesnis. Bundesbankas savo 2023 m. tyrime pridūrė, kad dešimt procentų turtingiausių namų ūkių Vokietijoje valdo 56 procentus viso grynojo turto, o turtingesnė pusė namų ūkių – tik tris procentus.
Ši turto pasiskirstymo nelygybė gali turėti toli siekiančių padarinių rinkai ir finansų pramonei. Pavyzdžiui, netolygus pasiskirstymas gali lemti mažesnę paklausą, nes mažesnio turto turintys namų ūkiai turi mažiau finansinių išteklių. Tai gali turėti įtakos vartojimui, investicijoms ir galiausiai ekonomikos augimui. Be to, tai taip pat gali turėti politinių pasekmių, nes socialinė nelygybė dažnai sukelia nepasitenkinimą ir politinį nestabilumą. Todėl svarbu imtis priemonių turtinei nelygybei euro zonoje mažinti ir ekonominei bei socialinei sanglaudai stiprinti.
Skaitykite šaltinio straipsnį www.sueddeutsche.de