Suche
Mein Konto
Augimas Rytuose: Lenkija ir Kroatija aplenkia Austriją!
ES pavasario prognozė 2025 m.: Kroatijos, Lenkijos ir Čekijos ekonomikos augimas fiksuojamas, o Austrija traukiasi.
Augimas Rytuose: Lenkija ir Kroatija aplenkia Austriją!
Ekonominė padėtis Europoje rodo lėtą, bet stabilų augimą, ypač kai kuriuose Vidurio Rytų Europos regionuose. Garsiai Spauda Teigiami pokyčiai pastebimi Kroatijoje, Lenkijoje ir Čekijoje, o Austrija bus vienintelė ES narė, kuri 2025 m. susitrauks -0,3 proc. Šios įvairios ES tendencijos atsispindi ir Europos Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje.
Prognozuojama, kad 2024 m. BVP augimas ES bus nuosaikus – 1,0 proc., o euro zonoje – 0,8 proc. 2025 m. augimo prognozės padidės iki 1,6 % ES ir 1,4 % euro zonoje. Šis stabilumas pasiekiamas nepaisant didesnės geopolitinės rizikos ir stagnuojančios ekonomikos Vokietijoje, kuri dėl neapibrėžtumo atsigaus tik lėtai ES atstovavimas pranešė.
Ekonominiai akcentai Vidurio Rytų Europoje
Lenkija išsiskiria šešta pagal dydį ES ekonomika, kurios BVP augimas sieks 3,3%. Lenkijoje teigiami rodikliai – didelė vidaus rinka, didelės investicijų apimtys ir stabili 3,6 proc. infliacija. Tai siejama su nepaprastu, vos 2,8 % nedarbo lygiu, o tai reiškia de facto visišką užimtumą. Toliau seka Kroatija, kurios apytikslis augimas sieks 3,2 %, remiamas tvirto privataus vartojimo ir ES finansavimo. Čekijos Respublikos vidaus ekonomika yra stabili, kurioje neigiamą prekybos balansą kompensuoja vidaus vartojimas.
- Wachstumsaussichten:
- Polen: 3,3%
- Kroatien: 3,2%
- Tschechien: Stabil, positive Trends durch Binnenkonsum
Priešingai, Vengrijoje yra „neaiški verslo aplinka“, dėl kurios augimas yra mažesnis nei vidutinis. Nors privati vartotojų galia vystosi teigiamai, įmonės demonstruoja santūrumą savo investicijose. Kitas aspektas – Vengrijos nusiteikimas prieš ES, dėl kurio buvo atsisakyta svarbaus ES finansavimo. Nepaisant to, 2026 m. numatomas 2,5 % BVP padidėjimas, kurį paskatins tvirtas privatus vartojimas ir pagerėjusios eksporto perspektyvos.
Bendras ekonominis stabilumas
Visa ES rodo stabilaus ekonominio atsparumo ženklus. SVKI pagrindu apskaičiuotos infliacijos mažėjimas rodo, kad perkamoji galia vėl palaipsniui didėja – prognozuojamas 2,7 % infliacijos lygis 2024 m., o 2025 m. sumažės iki 2,2 %. Ši raida vertinama kaip teigiama, ypač atsižvelgiant į ekonomikos atsigavimą po pastarųjų metų iššūkių.
Būtinybę didinti konkurencingumą ir atsparumą pabrėžia įvairūs ES atstovai. Tačiau šiuos iššūkius sušvelnina gerėjantis užimtumo lygis ir stabilus privatus vartojimas, o vidutinis nedarbo lygis 2023 metais siekė 6,0 proc.
Apskritai, 2025 m. perspektyvos rodo lėtą, bet nuolatinį ekonominės padėties ES gerėjimą. Kai kurios šalys stagnuoja arba traukiasi, kitos, pavyzdžiui, Lenkija ir Kroatija, teigiamais ekonominiais rodikliais rodo, kad ES taip pat yra didelių augimo galimybių.