Tarifai krinta, skolos auga: Trumpas ir ekonominė krizė JAV

Tarifai krinta, skolos auga: Trumpas ir ekonominė krizė JAV

JAV susiduria su sudėtinga ekonomine situacija, kuriai būdinga didelė nacionalinė skola ir besitęsiantys prekybos konfliktai. Donaldas Trumpas neseniai paskelbė apie tarifus, kurie buvo atidėti arba įgyvendinti paskutinę minutę. Kai kurioms prekėms taikomi tarifai sumažės nuo 145% iki 30%, tačiau visam importui išliks bazinis 10% tarifas, kaip ir specifiniai pramonės tarifai automobiliams, plienui, aliuminiui, puslaidininkiams ir galbūt vaistams. Ekspertai perspėja, kad šios priemonės gali sumažinti vartojimą ir lemti silpną augimą. Pavyzdžiui, „Walmart“ jau paskelbė, kad padidins kainas dėl didesnių tarifų. Vidutinis veiksmingas importo tarifas JAV dabar yra 15 %, o tai yra šešis kartus didesnis nei prieš D. Trumpui pradėjus eiti pareigas ir yra didelis iššūkis vartotojams.

Nors S&P 500 indeksas nuo metų pradžios atsigavo, stabilizuotos ekonomikos perspektyvos yra neaiškios. Fed pirmininkas Jerome'as Powellas išreiškė susirūpinimą dėl galimų nuolatinių tiekimo sukrėtimų ir nenori mažinti palūkanų normų. Tuo tarpu JAV vyriausybė kasmet prisitraukia beveik 2 trilijonus dolerių naujų skolų, todėl bendra skola viršija metinę ekonominę produkciją. „Moody's“ sumažino JAV kredito reitingą, o tai reiškia, kad šalis prarado aukščiausią visų trijų pagrindinių reitingų agentūrų reitingą. Tai gali turėti ilgalaikės neigiamos įtakos užsienio investuotojų susidomėjimui, nors JAV vis dar yra laikoma patrauklia tiesioginių investicijų vieta, daugiausia dėl mažėjančių mokesčių ir didelės pardavimo rinkos.

Prekybos konflikto įtaka euro zonai

Prekybos konfliktas tarp JAV ir Europos turi įtakos ne tik Amerikos, bet ir Europos ekonomikai. Šios įtampos turi įtakos Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikai. Siekdamos sustiprinti Europos gynybą, euro zonos šalys yra priverstos prisiimti šimtus milijardų skolų. Tai padidina ekstremalių reakcijų riziką obligacijų rinkose, ypač labai įsiskolinusiose šalyse, tokiose kaip Italija ir Prancūzija.

2011–2012 m. euro krizės metu išaugo vyriausybės obligacijų palūkanų normos, o tai paveikė investuotojų pasitikėjimą. Siekdamas išvengti panašaus nuosmukio, ECB nuo tada rėmė obligacijų kainas plačiai pirkdamas. Svarbiausia bazinė palūkanų norma – indėlių palūkanų norma – jau sumažinta nuo 4,0 iki 2,75 proc., o tolesnio sumažinimo tikimasi kitame ECB posėdyje. Šį sumažinimą gali lydėti neapibrėžtumas dėl pasaulinio tarifų karo, kuris gali sukelti infliacijos šuolį.

Palūkanų normų sprendimai ir infliacijos perspektyvos euro zonoje

ECB pirmininkė Christine Lagarde išreiškė susirūpinimą dėl infliacijos perspektyvų euro zonoje neapibrėžtumo. Infliacijos lygis Vokietijoje šiuo metu siekia 2,3 proc., o euro zonoje – 2,5 proc., toli nuo vidutinės trukmės tikslo – 2,0 proc. Keletas ECB narių, įskaitant Isabel Schnabel, ragina surengti diskusijas apie galimą palūkanų mažinimo sustabdymą, kad palūkanų normos išliktų per žemos ir ilgainiui nesukeltų didelės infliacijos ir finansų krizių. Spaudimas centriniams bankams auga visame pasaulyje, o tai gali kelti pavojų pinigų politikos formuotojų nepriklausomumui ir stabilumui.

Apskritai ekonominė situacija išlieka įtempta tiek JAV, tiek Europoje, o finansų rinkos dalyviai atidžiai stebi, kaip politiniai sprendimai abiejuose regionuose paveiks ekonominę aplinką.