ES sanglaudos politikos ateitis: iššūkiai ir galimybės 2025 m.!

ES sanglaudos politikos ateitis: iššūkiai ir galimybės 2025 m.!

2025 m. liepos 14 d. Europos Komisija pateiks pasiūlymus dėl Daugiametės finansinės programos (DFP) ir sanglaudos politikos nuo 2028 m. Šie pasiūlymai yra ypač svarbūs, nes sanglaudos politikai tenka beveik trečdalis viso ES biudžeto, todėl ji itin svarbi stiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą valstybėse narėse. Tikslas aiškus: reikia mažinti regionų disbalansą ir skatinti ES regionų konkurencingumą. DIHK praneša, kad būsimuose pasiūlymuose Europos Komisija taip pat atsižvelgs į finansavimo planų poveikį pagrindinėms sritims, tokioms kaip aplinkos apsauga ir atsparumas klimato kaitai.

Diskusijos apie sanglaudos politikos ateitį šiuo metu daugiausiai sukasi apie galimus finansinius mažinimus gynybos išlaidų naudai ir svarstymus dėl didesnio sanglaudos fondų valdymo centralizavimo. Dėl tokio centralizavimo gali būti apribotos regionų veiksmų galimybės ir būtų taikomos ne tokios pritaikytos priemonės. Didelė administracinė našta teikiant paraiškas dėl lėšų iš tokių programų kaip Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir Europos socialinis fondas (ESF) taip pat yra pagrindinė problema. Didėja procedūrų standartizavimo ir skaitmeninimo reikalavimai, siekiant užtikrinti efektyvų, kryptingą ir nebiurokratinį lėšų panaudojimą.

Sanglaudos politikos iššūkiai ir reikalavimai

Sanglaudos politikos turinio koregavimo poreikis yra neabejotinas. Manoma, kad būtina grįžti prie aiškių pagrindinių tikslų, tokių kaip patrauklių vietos sąlygų sukūrimas ir investicijos į infrastruktūrą, taip pat kvalifikuotų darbuotojų skatinimas ir mokymo priemonės. Siekdama tvaraus vystymosi, Federalinė aplinkos agentūra reikalauja, kad bent 30 % DFP lėšų būtų skirta klimato apsaugai, siekiant skatinti konkurencingumą ir socialinį pasitenkinimą, kartu užtikrinant sveiką aplinką. Federalinė aplinkos agentūra pabrėžia, kad ši tikslinė orientacija taip pat būtina siekiant atsižvelgti į regiono ypatumus ir išplėsti ateities temas, pvz., klimato neutralumą ir biologinę įvairovę.

Šiame kontekste reikia atsižvelgti į keletą strateginių elementų: Reikia parengti regioninius perėjimo planus, kuriuose būtų laikomasi dalyvaujamojo požiūrio, siekiant užtikrinti teisingesnį perėjimą visoms suinteresuotosioms šalims, ypač darbuotojams ir profesinėms sąjungoms. Svarbu vengti priklausomybės nuo kelių ir neįtraukti netvarių technologijų. Teisingas perėjimas užtikrina, kad gyventojai aktyviai dalyvautų transformacijos procesuose.

Ateinančiais mėnesiais Europos, nacionalinė ir regioninė politika intensyviai nagrinės ES Komisijos pasiūlymus. Toliau vyks derybos su ES Parlamentu ir Taryba, galutinį susitarimą turės vienbalsiai patvirtinti valstybės narės, o ES Parlamentas balsų dauguma. Visų veikėjų pareiga yra nepaleisti iš akių komercinės ekonomikos interesų, kad būtų užtikrinta pusiausvyra tarp ekonomikos augimo ir socialinių bei ekologinių tikslų.