Irane šoktelėjo duonos kainos: piliečiai siautėja!

Irane šoktelėjo duonos kainos: piliečiai siautėja!

Irane gyventojus vėl spaudžia drastiškai augančios maisto kainos. 2025 metų liepos 14 dieną valstybinė Shargh naujienų agentūra pranešė, kad Teherano režimas nusprendė kol kas sustabdyti planuojamą duonos kainų didinimą. Tai vyksta augančios ekonomikos krizės, kuriai būdingas didelis pagrindinių maisto produktų kainų koregavimas, fone. Tačiau keliose provincijose, tokiose kaip Razavi-Khorasan ir Qom, buvo tyliai įgyvendintas reikšmingas kainų padidinimas, sukeliantis gyventojų nerimą ir pasipiktinimą.

Teherano kepykloms buvo liepta kepti duoną dabartinėmis kainomis, nes Teherano gildijos rūmų pirmininkas Hamidreza Rastgar patvirtino, kad kainų planai atidėmi dėl „ypatingų aplinkybių“. Razavi-Khorasan provincijoje subsidijuojamos ir pusiau subsidijuojamos duonos kainos padidėjo 42–52 proc., o tai tiesiogiai paveikė daugelio piliečių pragyvenimo šaltinius. Mashhade dabar „Barbari“ duona kainuoja 3000 tomanų, o „Sangak“ duona kainuoja 5200 tomanų.

Nepasitenkinimo simbolis

Irane duona turi didžiulę simbolinę reikšmę, ypač darbininkų klasei. Kainų pokyčiai suvokiami ne tik kaip ekonominė našta, bet kaip tiesioginis puolimas prieš milijonų žmonių pragyvenimo šaltinius. Istoriškai duonos kainų padidėjimas dažnai sukėlė socialinius neramumus. Režimas žino apie sprogstamumą ir vykdo pavojingą pusiausvyrą tarp ekonominio spaudimo ir politinio stabilumo.

Be to, pastaruoju metu išaugusios pagrindinių maisto produktų, tokių kaip kiaušiniai, ryžiai ir mėsa, kainos paskatino protesto demonstracijas. Pranešama, kad ketvirtadienį šalies pietvakariuose kilo žiaurūs susirėmimai – padegta mečetė ir apiplėštas prekybos centras. Tačiau saugumo pajėgoms pavyko suvaldyti situaciją.

Politiniai tonai krizės metu

Be kita ko, protestuotojai reikalauja atsistatydinti prezidentą Ebrahimą Raisi, kuris pastarosiomis savaitėmis buvo sulaukęs griežtos kritikos. Daugelis jį kaltina nesugebėjus ištesėti rinkiminio pažado greitai užbaigti ekonominę krizę. Ne paslaptis, kad Iranas ilgą laiką kenčia nuo sunkios ekonomikos ir finansų krizės. Šią krizę paaštrino JAV sankcijos, įvestos po to, kai 2018 m. pasitraukė iš Vienos branduolinio susitarimo. Dėl to Iranas neturi prieigos prie savo banko sąskaitų užsienyje, o jo nacionalinė valiuta rialas prarado daugiau nei 50 procentų savo vertės.

Režimas nusprendė taikyti regioninį kainų koregavimo metodą, kad išvengtų didelių protestų sostinėje. Analitikai teigia, kad vyriausybė siekia suvaldyti platų nepasitenkinimą dėl maisto kainų. Tačiau spaudimas sumažinti anksčiau nustatytas subsidijas yra iššūkis, galintis rimtai pakenkti politiniam stabilumui.