2025 m. federalinis biudžetas: Lindneris planuoja investuoti milijardus!

2025 m. federalinis biudžetas: Lindneris planuoja investuoti milijardus!

Federalinis finansų ministras Christianas Lindneris šiuo metu domisi investicijų ministro vaidmeniu. Tačiau pirmiausia ji turi įvykdyti savo įsipareigojimus dėl 2025 m. Lindneris jau gavo savo pirmtako Larso Klingbeilo biudžeto projektą, kuriame siūlomi reikšmingi pakeitimai. Dokumente numatoma iš esmės panaikinti skolų stabdį gynybos ir saugumo išlaidoms. Svarbus aspektas yra tai, kad yra pirminių ženklų, rodančių, kad nuosmukis buvo įveiktas. Šiame kontekste taip pat planuojamas papildomas 500 milijardų eurų fondas investicijoms į infrastruktūrą, kuris gali būti visiškai finansuojamas iš kreditų. Federalinio biudžeto sudarymo procesas pateikiamas kaip gana paprastas, o tai suteikia vilčių greitai įgyvendinti.

Šiame kontekste Federalinis kabinetas priėmė įstatymo projektą dėl investicijų į infrastruktūrą valstybėms ir savivaldybėms finansavimo. Tai numato, kad iš specialaus federalinio fondo tikslinėms investicijoms bus skirta 100 milijardų eurų. Šios investicijos sutelktos į švietimo, transporto, energetikos, skaitmeninimo, būsto, ligoninių ir klimato apsaugos sritis. Įstatymo projektu įgyvendinama Pagrindinio įstatymo 143h straipsnio 2 dalis ir taip nustatomas teisinis lėšų skyrimo pagrindas.

Išteklių ir atsakomybės paskirstymas

Suteikti 100 milijardų eurų bus paskirstyti pagal Königstein Key – sąžiningo finansinių išteklių paskirstymo valstybėms procedūrą. Šiomis lėšomis remiamos investicinės priemonės turi prasidėti po 2025 m. sausio 1 d. ir gali būti patvirtintos iki 2036 m. pabaigos. Federalinės lėšos turėtų būti naudojamos lanksčiai ir tikslingai, o atsakomybė už lėšų panaudojimą tenka valstijoms. Galimos naudojimo sritys, be kita ko, apima civilinę saugą, transporto infrastruktūrą, švietimo infrastruktūrą ir skaitmeninimą.

Kita esminė įstatymo projekto dalis yra susijusi su struktūriniu komponentu. Tai leidžia šalims pasinaudoti struktūrine skolos laisve – 0,35 procento bendrojo vidaus produkto. Atsižvelgiant į tai, taip pat planuojami Biudžeto principų įstatymo, Stabilumo tarybos įstatymo ir Sankcijų mokėjimų paskirstymo įstatymo pakeitimai, siekiant užtikrinti suderinimą su ES teise. Ši Stabilumo ir augimo pakto reforma taip pat lemia naują Europos biudžeto priežiūros rodiklį – grynąsias išlaidas. Įstatymo projektas galiausiai reglamentuoja leistino struktūrinio skolinimosi paskirstymą tarp atskirų šalių.

Dabartiniai pokyčiai finansų politikos srityje rodo federalinės vyriausybės pastangas strateginėmis investicijomis padėti pagrindą būsimam augimui ir stabilumui.