Kinijos dominavimas prieš retųjų žemių metalus: atskleista Vakarų priklausomybė!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

2025 m. spalio 25 d. laiške redaktoriui kritikuojama Vakarų ekonominė politika ir priklausomybė nuo Kinijos žaliavų, ypač retųjų žemių.

Ein Leserbrief vom 25.10.2025 kritisiert die westliche Wirtschaftspolitik und die Abhängigkeit von Chinas Rohstoffen, insbesondere Seltenen Erden.
2025 m. spalio 25 d. laiške redaktoriui kritikuojama Vakarų ekonominė politika ir priklausomybė nuo Kinijos žaliavų, ypač retųjų žemių.

Kinijos dominavimas prieš retųjų žemių metalus: atskleista Vakarų priklausomybė!

Vakarų pasaulio priklausomybė nuo Kinijos kontroliuojamų žaliavų kelia nerimą. Laiške redaktoriui Manfredas Bartelis atkreipė dėmesį į Kinijos dominuojančią padėtį retųjų žemių, magnio, grafito ir kitų retųjų metalų srityje. Ši priklausomybė yra ne tik ekonominė problema, bet ir geopolitinė rizika, kurią dar labiau padidina Vakarų pramoninių valstybių pačių trumparegiškumas. Bartelis kritikuoja tai, kad žemos Kinijos produktų kainos išstūmė daugelį Vakarų gamintojų, o tai lėmė suvereniteto praradimą.

Šiandien Kinijoje gaminami du trečdaliai visų retųjų žemių metalų, todėl šalis yra labai svarbi pasaulio rinkos žaidėja. Tam ypač svarbus yra Baotou regionas Vidinėje Mongolijoje, kuris laikomas „retųjų žemių sostine“. Baotou yra „retų žemių kelias“ ir paminklas Deng Xiaoping, kurio ekonominės reformos devintajame dešimtmetyje padėjo pagrindą Kinijos dominavimui šiame sektoriuje. Kinija kontroliuoja daugiau nei 70 % retųjų žemių kasybos ir 90 % perdirbimo. Ši kontrolė kelia nerimą tokioms šalims kaip Vokietija, kuri du trečdalius savo retųjų žemių elementų importuoja iš Kinijos, o jos pačios atsargos yra labai ribojamos dėl aukštų aplinkosaugos standartų ir biurokratinių kliūčių.

Socialinis ir aplinkos poveikis

Nors retųjų žemių žemės plutoje dažnai yra, jų gavyba yra itin sudėtinga, nes dažniausiai jie derinami su kitais metalais ar mineralais. Kinijoje tai dažnai nutinka naudojant labai toksiškas rūgštis, o tai daro didelę žalą aplinkai. Problemą apsunkina tai, kad Kinija yra svarbiausia ES kitų žaliavų tiekėja ir turi daug perdirbimo technologijų patentų. Šios priklausomybės poveikis yra platus, o G7 šalys neseniai susitarė sumažinti priklausomybę nuo Kinijos ir plėtoti savo strategiškai svarbių žaliavų tiekimo grandines.

Tačiau naujų saugyklų ir perdirbimo pajėgumų plėtra už Kinijos ribų nebus įmanoma per naktį. Ekspertai skaičiuoja, kad perdirbimo gamyklos statyba gali užtrukti nuo penkerių iki dešimties metų, o kasyklų eksploatavimas dažnai užtrunka žymiai ilgiau.

Ateities perspektyvos ir strategijos

Vakarų politinė reakcija į besitęsiančią priklausomybę nuo žaliavų suvokiama kaip neadekvati. Bartelis išreiškia susirūpinimą smerkdamas Vakarų ekonominės politikos nesėkmes, leidusias strategines pramonės šakas perleisti nelaisvoms rinkoms. Nors Donaldas Trumpas planuoja pradines derybas su Australija siekdamas užtikrinti retųjų žemių elementų tiekimą, dar reikia pamatyti, ar šių iniciatyvų pakaks dabartiniams iššūkiams įveikti.

Siekiant sumažinti tolesnės priklausomybės riziką, reikės išsamios ir suderintos strategijos, kurioje būtų atsižvelgta ir į naujoviškus žaliavų saugojimo metodus, ir į aplinką tausojančius kasybos metodus. Visuomenės sąmoningumo didinimas ir politinis sutelkimas yra labai svarbūs siekiant tvariai stiprinti Vakarų pramonę.

Daugiau informacijos šia sudėtinga tema galima rasti ataskaitose iš Švabijos paštas, dienos naujienos ir Veidrodis.