Korona pagalba įmonėms: vienas iš keturių turi grąžinti pinigus

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Remiantis www.stuttgarter-nachrichten.de ataskaita, bendrovės, pasinaudojusios vyriausybės Corona pagalba, dabar gavo preliminarų balansą. Ūkio ministerijos duomenimis, beveik kas ketvirta įmonė turi grąžinti dalį gautos pagalbos. Tačiau tuo pačiu metu apie 40 procentų įmonių gauna papildomų mokėjimų iš federalinės vyriausybės. Korona trumpalaikė pagalba buvo išmokėta nebiurokratiškai įmonėms, kurių egzistavimui iškilo grėsmė ir kurių pardavimai smarkiai sumažėjo, tačiau mokėjimas buvo susietas su galutine ataskaita, kurioje faktinis pardavimų sumažėjimas ir tinkamos finansuoti fiksuotos išlaidos buvo palygintos su prognozėmis. Šis tarpinis likutis pagrįstas 338 000 paraiškų, pateiktų galutinėms ataskaitoms, imtimi, o galutinių ataskaitų pateikimo terminas pratęstas iki spalio 31 d. Šis…

Gemäß einem Bericht von www.stuttgarter-nachrichten.de, haben Unternehmen, die staatliche Corona-Hilfen in Anspruch genommen haben, nun eine vorläufige Bilanz erhalten. Laut dem Wirtschaftsministerium müssen fast jedes vierte Unternehmen einen Teil der erhaltenen Hilfen zurückzahlen. Gleichzeitig erhalten jedoch etwa 40 Prozent der Betriebe Nachzahlungen vom Bund. Die Corona-Überbrückungshilfen wurden unbürokratisch an existenzbedrohte Unternehmen mit hohen Umsatzrückgängen ausgezahlt, aber die Auszahlung war an eine Schlussabrechnung gekoppelt, die den tatsächlichen Umsatzrückgang und förderfähige Fixkosten mit der Prognose abgeglichen hat. Diese Zwischenbilanz beruht auf Stichproben von 338.000 eingereichten Anträgen für die Schlussabrechnung, wobei die Frist für die Schlussabrechnungen bis zum 31. Oktober verlängert wurde. Diese …
Remiantis www.stuttgarter-nachrichten.de ataskaita, bendrovės, pasinaudojusios vyriausybės Corona pagalba, dabar gavo preliminarų balansą. Ūkio ministerijos duomenimis, beveik kas ketvirta įmonė turi grąžinti dalį gautos pagalbos. Tačiau tuo pačiu metu apie 40 procentų įmonių gauna papildomų mokėjimų iš federalinės vyriausybės. Korona trumpalaikė pagalba buvo išmokėta nebiurokratiškai įmonėms, kurių egzistavimui iškilo grėsmė ir kurių pardavimai smarkiai sumažėjo, tačiau mokėjimas buvo susietas su galutine ataskaita, kurioje faktinis pardavimų sumažėjimas ir tinkamos finansuoti fiksuotos išlaidos buvo palygintos su prognozėmis. Šis tarpinis likutis pagrįstas 338 000 paraiškų, pateiktų galutinėms ataskaitoms, imtimi, o galutinių ataskaitų pateikimo terminas pratęstas iki spalio 31 d. Šis…

Korona pagalba įmonėms: vienas iš keturių turi grąžinti pinigus

Remiantis ataskaita, kurią pateikė www.stuttgarter-nachrichten.de, bendrovės, pasinaudojusios vyriausybės „Corona“ pagalba, dabar gavo preliminarų balansą. Ūkio ministerijos duomenimis, beveik kas ketvirta įmonė turi grąžinti dalį gautos pagalbos. Tačiau tuo pačiu metu apie 40 procentų įmonių gauna papildomų mokėjimų iš federalinės vyriausybės. Korona trumpalaikė pagalba buvo išmokėta nebiurokratiškai įmonėms, kurių egzistavimui iškilo grėsmė ir kurių pardavimai smarkiai sumažėjo, tačiau mokėjimas buvo susietas su galutine ataskaita, kurioje faktinis pardavimų sumažėjimas ir tinkamos finansuoti fiksuotos išlaidos buvo palygintos su prognozėmis. Šis tarpinis likutis pagrįstas 338 000 paraiškų, pateiktų galutinėms ataskaitoms, imtimi, o galutinių ataskaitų pateikimo terminas pratęstas iki spalio 31 d.

Ši raida gali paveikti rinką ir finansų sektorių keliais būdais. Viena vertus, gali susilpnėti pasitikėjimas valstybės finansine pagalba įmonėms, todėl ateityje ja pasinaudos mažiau įmonių. Tai savo ruožtu gali turėti įtakos ekonomikos atsigavimui po pandemijos.

Kita vertus, grąžinimo ar papildomo mokėjimo reikalavimai gali turėti įtakos nukentėjusių įmonių likvidumui. Priklausomai nuo grąžinimo sumos, tai gali sukelti finansinių kliūčių ir kelti pavojų įmonės finansiniam stabilumui.

Be to, gali padidėti viešos diskusijos apie vyriausybės pagalbos programų veiksmingumą ir teisingumą, atsižvelgiant į grąžinimo reikalavimus, o tai gali lemti politikos ir reguliavimo pokyčius finansų pramonėje. Todėl svarbu atidžiai stebėti šią raidą ir apsvarstyti galimas atsakomąsias priemones, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis rinkai ir finansų pramonei.

Skaitykite šaltinio straipsnį www.stuttgarter-nachrichten.de

Į straipsnį