Vokietijos gyventojai pirmenybę teikia valstybiniam reguliavimui, o ne laisvajai rinkai. Ką tai reiškia ekonomikai.

Vokietijos gyventojai pirmenybę teikia valstybiniam reguliavimui, o ne laisvajai rinkai. Ką tai reiškia ekonomikai.

Remiantis amp2.handelsblatt.com ataskaita,

Federalinės vyriausybės šildymo įstatymas sukėlė karštas diskusijas Vokietijoje. Iš pradžių įstatymas būtų numatęs, kad naujuose įrenginiuose turėtų būti leidžiama naudoti tik šilumos siurblius. Tačiau šis reglamentas susilpnėjo dėl pasipriešinimo. Diskusijoje dėl šildymo įstatymo kyla esminis klausimas, kiek rinkos ir kiek valstybės norima ekonominėje politikoje. Remiantis reprezentatyvia „Naujos socialinės rinkos ekonomikos iniciatyvos“ (INSM) apklausa, vokiečiai labiau linkę į valstybę nei į rinką. Tai taip pat taikoma tokiems klausimams kaip kainų reguliavimas ir kova su klimato kaita. Dauguma gyventojų pasisako už valdžios priemones, ypač tais klausimais, kurie juos tiesiogiai liečia, pavyzdžiui, dėl nuomos kainų reguliavimo ar valdžios išteklių panaudojimo kovojant su klimato kaita.

Apklausos rezultatų analizė rodo, kad dauguma gyventojų palaiko tokias valdžios priemones kaip nuomos kainų reguliavimas. Nuomos rinkoje didesnis reguliavimas laikomas sprendimu, nors ekonomistai įspėja apie galimą neigiamą poveikį. Kova su klimato kaita taip pat rodo, kad gyventojai labiau pasisako už inovacijas ir vyriausybės reguliavimą, o ne vien tik inovacijų naudojimą. Tačiau politikai vis labiau pasikliauja vyriausybės reguliavimu, kuris gali turėti atitinkamą poveikį finansų pramonei ir rinkai. Pavyzdžiui, didesnės anglies dioksido kainos gali turėti įtakos sąnaudų efektyvumui, o vyriausybė žada apriboti išmetamųjų teršalų kiekį, taikydama vyriausybės reglamentus.

Apskritai apklausa rodo, kad Vokietijoje būtinas vyriausybės įsikišimas, ypač tose srityse, kurios tiesiogiai veikia gyventojus. Tai gali turėti įtakos rinkos ekonomikai ir finansų pramonei, nes vyriausybės reglamentai gali turėti įtakos kainoms ir naujovėms.