Vokietija susiduria su istoriniu nuosmukiu: DIHK perspėja apie trečius krizės metus

Vokietija susiduria su istoriniu nuosmukiu: DIHK perspėja apie trečius krizės metus

Vokietijos prekybos ir pramonės rūmai (DIHK) perspėja apie artėjantį ekonomikos nuosmukį. 2025 m. gegužės 27 d. DIHK generalinė direktorė Helena Melnikov sakė, kad greito ekonomikos atsigavimo Vokietijoje nesimato. Baiminamasi, kad šiais metais šalies ekonomikos apimtys mažės jau trečią kartą iš eilės. DIHK prognozuoja, kad 2023 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės 0,3 proc., o tai yra pesimistinis vertinimas, palyginti su federaline vyriausybe ir „ekonomistais“, kurie mano, kad BVP 2025 m.

Dabartinis DIHK ekonomikos tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 23 000 įmonių, iliustruoja prastą nuotaiką ekonomikoje. Tik ketvirtadalis įmonių savo verslo situaciją vertina kaip gerą, o didžioji dalis ateinančių mėnesių perspektyvas žvelgia pesimistiškiau. Visų pirma, 60 procentų apklaustųjų mano, kad ekonominės politikos pagrindas yra didžiausia rizika jų verslui.

Sunkios sąlygos įmonėms

Apklausa taip pat rodo, kad 28 procentai įmonių tikisi, kad eksportas sumažės, o tik 20 procentų tikisi, kad pardavimai padidės. Didelės darbo sąnaudos, didėjančios socialinio draudimo įmokos ir energijos bei žaliavų kainos daro situaciją vis sunkesnę. Mažinti investicijas planuoja beveik 40 procentų įmonių, daugiau – tik 22 procentai. Tai gali turėti neigiamos įtakos šalies pramonės konkurencingumui, kuri ir taip patiria spaudimą.

Kitas Melnikovo pavojaus garsas susijęs su investicijų atsilikimu. Įmonės daugiausia koncentruojasi į pakaitines investicijas, tačiau jų nepakanka ilgalaikiam konkurencingumui. Pramonėje tik 19 procentų įmonių esamą verslo situaciją vertina teigiamai, o tai rodo, kad sektoriui atėjo iššūkių metas. Nors 26 procentai įmonių teigia, kad verslo padėtis apskritai gera, 25 procentai yra nepatenkinti.

Reformų poreikis

Siekiant stabilizuoti ekonominę situaciją, Melnikovas ragina imtis skubių veiksmų ekonominės politikos srityje. Siūloma sumažinti elektros mokestį iki minimalaus europinio lygio, palengvinti nusidėvėjimą ir mažinti biurokratiją. Išsamios struktūrinės reformos būtinos planuojamam 500 mlrd. eurų paskolomis finansuojamam specialiam infrastruktūros ir klimato apsaugos fondui, kad būtų įgyvendintos efektyvios priemonės.

DIHK tai vertina kaip galimybę pramonei ir statybų sektoriui gauti naudos iš investicijų. Taip pat reikalaujama visapusiškos politikos, kuri sukurtų augimui palankią aplinką darbo vietoms ir gerovei užtikrinti. Spaudimas reformoms yra didelis, o įmonių susirūpinimą reikia vertinti rimtai, kad būtų nutraukta neigiama spiralė.

Apskritai Vokietija išgyvena vieną iš sudėtingiausių savo pokario istorijos etapų, o trečius metus iš eilės laukia krizė.