Vokietija tampa pasaulinės ekonomikos rūpesčiu – vyriausybė turėtų įgyvendinti struktūrines reformas
Remiantis amp2.wiwo.de ataskaita, Vokietija tapo pasaulinės ekonomikos nerimu ir yra tikimybė, kad taip išliks ilgainiui. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, šiemet Vokietijos ekonomika užfiksavo 0,5 proc. Net federalinis ekonomikos ministras Robertas Habeckas turėjo pakoreguoti savo augimo prognozę nuo 0,4 iki 0,4 procento minuso. Ekspertai mano, kad Vokietijos augimo potencialas ateityje sieks tik apie 0,6 procento per metus. Šis vystymasis daugiausia susijęs su savimi, nes Vokietija daugelį metų neįgyvendino pakankamų struktūrinių reformų. Priešingai, tokios šalys kaip…

Vokietija tampa pasaulinės ekonomikos rūpesčiu – vyriausybė turėtų įgyvendinti struktūrines reformas
Remiantis amp2.wiwo.de ataskaita, Vokietija tapo pasaulinės ekonomikos nerimu ir yra tikimybė, kad taip išliks ilgainiui. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, šiemet Vokietijos ekonomika užfiksavo 0,5 proc. Net federalinis ekonomikos ministras Robertas Habeckas turėjo pakoreguoti savo augimo prognozę nuo 0,4 iki 0,4 procento minuso. Ekspertai mano, kad Vokietijos augimo potencialas ateityje sieks tik apie 0,6 procento per metus.
Šis vystymasis daugiausia susijęs su savimi, nes Vokietija daugelį metų neįgyvendino pakankamų struktūrinių reformų. Priešingai, tokios šalys kaip JAV, Prancūzija, Švedija ir net Graikija sumažino pelno mokesčius, sumažino biurokratiją ir panaikino darbo rinkos reguliavimą. Kita vertus, Vokietijoje tebėra didelė pelno mokesčio našta ir nesandari pensijų sistema.
Mokesčių našta korporacijoms Vokietijoje tarptautiniu mastu yra didelė – vidutiniškai 29,94 proc. Didesnius pelno mokesčius turi tik Japonija ir Malta. Tuo pačiu metu su darbo užmokesčiu nesusijusios darbo sąnaudos per pastaruosius dešimt metų išaugo maždaug 35 procentais ir dabar sudaro ketvirtadalį darbo sąnaudų.
Siekdamas išlikti vietos konkurencijoje, Miuncheno Ifo instituto prezidentas Clemensas Fuestas ragina įmonių pelno mokesčio tarifą sumažinti iki 25 proc. Jis taip pat siūlo prekybos mokestį pakeisti pelno mokesčio priedu ir savivaldybėms prisidėti prie vietinio darbo užmokesčio mokesčio pajamų.
Pensijų sistemai taip pat reikia didelių reformų. Ketvirtadalis federalinio biudžeto jau skiriama pensijoms, o po 20 metų gali būti pusė. Tokie ekspertai kaip Christophas Schmidtas, RWI tyrimų instituto prezidentas, mano, kad ilgesnis darbinis gyvenimas yra neišvengiamas ir siūlo susieti pensinį amžių su gyvenimo trukme. Vokietijos ekonomistų grupės pirmininkė Monika Schnitzer žengia dar toliau ir pasisako už ne tokį glaudų pensijų susiejimą su darbo užmokesčio pokyčiais.
Ar tokius nepatogius siūlymus išgirs dabartinė vyriausybės koalicija, susidedanti iš SPD, žaliųjų ir FDP, belieka laukti. Nepaisant abejonių dėl vietos, ekonomikos ministras Habeckas giria Vokietijos ekonomiką ir tvirtina, kad ji tiesiog „šiek tiek prastos formos“.
Šaltinis: pagal amp2.wiwo.de ataskaitą
Skaitykite šaltinio straipsnį adresu amp2.wiwo.de