Dürras ragina imtis drąsių reformų: koalicija spaudžiama ekonomikos augimui!

Dürras ragina imtis drąsių reformų: koalicija spaudžiama ekonomikos augimui!

Didelis spaudimas koalicijai: būtini ekonominės politikos pokyčiai. FDP partijos lyderis Christianas Dürras ragina imtis „drąsių reformų“, kad būtų užtikrintas Vokietijos ekonominis gebėjimas veikti. Diskusijoje su Sandra Maischberger buvo nagrinėjami šviesoforų partijų (SPD, Žaliųjų, FDP) ekonominiai planai, Dürras atkreipė dėmesį į kurso keitimo skubumą.

Moderatorius jo paklausė, ar skolų stabdis buvo nukreiptas prieš ekonomiką. Ekonomisto Achimo Trugerio teigimu, 2025 m. ekonomikos augimas gali siekti 5 proc., jei bus imtasi atitinkamų priemonių. Dürras kritikavo investicijų į federalinį biudžetą sumažinimą nuo 17% iki vos 10% ir paragino išlaikyti ankstesnės vyriausybės investicijų lygį.

Ginčai dėl investicijų ir planavimo saugumo

Manuela Schwesig iš SPD griežtai prieštaravo Dürrui ir pabrėžė, kad papildomos investicijos suteiks planavimo saugumo. Ji leido suprasti, kad specialus fondas bus paskirstytas savivaldybėms ir nebus naudojamas vartotojų išlaidoms. Dürras dabartinę politiką apibūdino kaip „manevūrinį kiemą“, kenkiantį ateities kartoms, ir paragino socialinio draudimo kapitalą padengti, kad būtų užtikrintas finansinis tvarumas.

Jis perspėjo, kad be pakeitimų koalicijos sutartyje išliks nulinis augimo tempas. Ateityje apie energetikos politiką taip pat reikia galvoti „visiškai naujai ir plačiau“. Atsižvelgdamas į tai, jis paragino priimti branduolių sintezės įstatymą, kad būtų skatinama branduolių sintezė Vokietijoje. Kita vertus, Schwesig kritikavo planuojamą tinklo plėtros išlaidų paskirstymą gyventojams ir ekonomikai.

Klimato apsauga kaip finansinis iššūkis

Kalbant apie klimato apsaugą Vokietijoje, kuri tampa pagrindine finansine statybų aikštele, atsiveria papildomos ekonominio diskurso dimensijos. Kyla didelis neaiškumas, kaip finansuoti būtinas investicijas. Aptariamas skolų stabdis kaip galimas finansavimo būdas. Mokslinių tyrimų institutų skaičiavimais, būtinos investicijos į elektros linijas, elektroninio įkrovimo stotis ir modernų geležinkelių tinklą per ateinančius dešimt metų pareikalauja vienkartinių mažiausiai 600 mlrd. eurų investicijų.

Kai kurie institutai net apskaičiavo, kad šis poreikis siekia apie 100 milijardų eurų per metus. Palyginimui, dabartinis federalinis biudžetas yra apie 450 milijardų eurų per metus. Ulrichas Klühas iš Darmštato taikomųjų mokslų universiteto mano, kad šie skaičiavimai yra konservatyvūs ir pasisako už paskolas finansavimui.

Politinės reakcijos ir skolų stabdis

Politinė reakcija į skolų stabdį yra įvairi: kairieji ragina jį panaikinti, o žalieji ir SPD siekia reformos. Kita vertus, Sąjunga, FDP ir AfD yra įsipareigojusios išlaikyti skolų stabdį. Šios nuomonės žymi aiškią takoskyrą politiniame kraštovaizdyje, nes Sąjunga ir FDP daugiausia dėmesio skiria ekonomikos augimui, o ne naujų paskolų ėmimui.

Diskusijos apie skolų stabdį tampa vis karštesnės, nes Karen Pittel iš Ifo instituto pabrėžia, kad ekonomikos ir klimato nereikėtų žiūrėti atskirai. SPD ir žalieji planuoja įvesti „Vokietijos fondą“ investicijoms per paskolas, o galima nauja vyriausybės koalicija galėtų siekti naujos specialios skolos klimato apsaugai ir saugumui.

Apskritai lieka aišku, kad tarp būtinų investicijų ir realiai turimų lėšų yra didelis atotrūkis – situaciją dar labiau pakursto dabar vykstančios diskusijos koalicijoje.