Finansų ekspertas aiškina: Įmonės turi grąžinti Corona valstybės pagalbą – kaip įmonės gali pasiruošti.
Remiantis www.merkur.de pranešimu, valstybė korona pandemijos metu plačiai ir daug pinigų rėmė įmones, nukentėjusias nuo apribojimų. Tačiau daugelis įmonių tikriausiai turės šias lėšas grąžinti, nes atsiskaitymo metu jų pardavimai nesumažėjo taip smarkiai, kaip tikėtasi pateikiant paraišką. Bavarijoje visos išmokos visose programose siekia 11,9 milijardo eurų, o beveik 20 milijonų eurų jau yra pareikalauta grąžinti. Ūkio ministerijos nustatė, kad vienai iš keturių įmonių, gaunančių pagalbos išmokas, gresia grąžinimas. Galutinio atsiskaitymo terminai pratęsiami ir galimi lėšos bei papildomi mokėjimai. Visoje šalyje, aplink...

Finansų ekspertas aiškina: Įmonės turi grąžinti Corona valstybės pagalbą – kaip įmonės gali pasiruošti.
Remiantis ataskaita, kurią pateikė www.merkur.de Koronos pandemijos metu valstybė plačiai ir daug pinigų rėmė įmones, nukentėjusias nuo apribojimų. Tačiau daugelis įmonių tikriausiai turės šias lėšas grąžinti, nes atsiskaitymo metu jų pardavimai nesumažėjo taip smarkiai, kaip tikėtasi pateikiant paraišką. Bavarijoje visos išmokos visose programose siekia 11,9 milijardo eurų, o beveik 20 milijonų eurų jau yra pareikalauta grąžinti.
Ūkio ministerijos nustatė, kad vienai iš keturių įmonių, gaunančių pagalbos išmokas, gresia grąžinimas. Galutinio atsiskaitymo terminai pratęsiami ir galimi lėšos bei papildomi mokėjimai. Tikimasi, kad visoje šalyje apie 25 proc. įmonių, gavusių valstybės pagalbą, dalį jos turės grąžinti. Tačiau apie 40 procentų įmonių taip pat gauna papildomų išmokų iš federalinės vyriausybės. Iš viso pagal įvairias pagalbos programas visoje šalyje išmokėta 13,1 milijardo eurų skubios pagalbos ir 63,3 milijardo eurų.
Corona pagalbos susigrąžinimas gali turėti didelių finansinių pasekmių nukentėjusioms įmonėms. Visų pirma, įmonės, kurios jau yra ekonomiškai paveiktos dėl pandemijos, gali patirti tolesnį spaudimą dėl šios papildomos finansinės naštos. Be to, pagalbos lėšų susigrąžinimas gali susilpninti pasitikėjimą vyriausybės paramos priemonėmis ir lemti, kad ateityje mažiau įmonių pasinaudos valstybės pagalba. Tai savo ruožtu gali turėti įtakos ekonomikos atsigavimui po pandemijos. Finansų sektoriui reikalavimas grąžinti pagalbą gali reikšti, kad jis turės suteikti daugiau paskolų nukentėjusioms įmonėms, o tai savo ruožtu gali padidinti riziką bankams.
Skaitykite šaltinio straipsnį www.merkur.de