Nekilnojamojo turto kainos keičiasi: kaip didmiesčiai yra šešėlyje!

Nekilnojamojo turto kainos keičiasi: kaip didmiesčiai yra šešėlyje!

Situacija Vokietijos nekilnojamojo turto rinkoje pastaraisiais metais labai pasikeitė. Nors nuo 2011 m. iki 2024 m. kainos pakilo 117 procentų, nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2024 m. pabaigos sumažėjo 3,7 procento. Ypač nukenčia savininkų valdomas turtas, kuris prarado vertę, palyginti su piko kainomis iki 2022 m. vidurio. Todėl savininkai ir būsimi pirkėjai susiduria su klausimu, kaip kainos keisis ateityje. Ypač didmiesčiuose, tokiuose kaip Diuseldorfas ar Frankfurtas, individualūs namai siekia beveik milijoną eurų, o mažiau populiariuose regionuose, tokiuose kaip Erfurtas, Sarbriukenas ar Brėmenas, kainos nukrenta iki trečdalio.

Visa nekilnojamojo turto rinka laikoma pervertinta, o kainos ir nuomos santykis yra apie 24. Kainų kritimą lemia pasiūlos ir paklausos disbalansas, o tai labai skiriasi priklausomai nuo regiono. Mažėjantis gimstamumas ir senėjanti visuomenė mažina paklausą. Tuo pat metu daroma prielaida, kad bus grynoji migracija, kuri galėtų kompensuoti perteklinį mirčių skaičių Vokietijoje, didmiesčiams augant dėl ​​antplūdžio, o periferiniams regionams mažėjant.

Regioniniai skirtumai ir ateities prognozės

Remiantis dabartinėmis „Postbank Wohnatlas 2025“ prognozėmis, iki 2035 m. tikimasi nuosaikus realios bendros būstų kainos, maždaug 0,4 proc. per metus. Priešingai, kainų kritimo galima tikėtis tokiuose regionuose kaip Saro kraštas, Šiaurės Hesenas, Rūro sritis ir Rytų Vokietija. Didesnės statybinės žemės pasiūlos poreikis šiose įtemptose būsto rinkose tampa vis akivaizdesnis.

Pagrindinis aspektas išlieka statybų žemės prieinamumas. Dėl statybų žemės trūkumo ir kylančių žemės kainų būsto rinka yra labai įtempta. Mažėjantis statybos pramonės produktyvumas atsispindi aukštesnėmis naujos statybos sąnaudomis, kurios dabar yra beveik trečdaliu didesnės nei 2021 m. Greito palengvėjimo sušvelninant pastatų standartus nesitikima, nes klimato tikslai pastatų sektoriuje vaidina lemiamą vaidmenį, o grįžti prie senosios energetikos politikos neplanuojama.

Statybos kainų indeksas ir statybos savikainos indeksas

Šiame kontekste taip pat svarbus statybos kainų indekso ir statybos savikainos indekso skirtumas. Šie terminai dažnai neteisingai sukeičiami. Federalinė statistikos tarnyba nurodo, kad prašymuose dėl „statybos sąnaudų indekso“ dažnai nurodomas statybos kainų indeksas. Pastarasis atspindi gamintojų pardavimo kainas statybų pramonei ir parodo pirkėjų ir plėtotojų pirkimo kainas. Priešingai, statybos sąnaudų indeksas dokumentuoja naujų gyvenamųjų pastatų statybos veiksnių, įskaitant darbo jėgą ir medžiagas, kainų pokyčius be pardavimo mokesčio.

Apskritai iššūkiai nekilnojamojo turto rinkoje išlieka sudėtingi, ypač atsižvelgiant į būtinas subsidijas būsto statybai. Koaliciniame susitarime numatytos priemonės gali padidinti esamą disbalansą. Pažvelgus į ilgalaikį vertės didėjimo potencialą teritorijose, esančiose aplink didžiuosius miestus, taip pat matyti, kad periferinės vietovės gali prarasti vertę.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie nekilnojamojo turto kainų pokyčius Vokietijoje, skaitykite išsamią analizę Jauna laisvė ir statybos kainų indekso paaiškinimus Destatis.