Klingbeil investicijų stiprintuvas: rizika ir galimybės įmonėms!
Finansų ministro Larso Klingbeilo naujoji investicijų skatinimo priemonė skirta įmonėms suteikti mokesčių lengvatas, tačiau ji susijusi su rizika ir dideliais mokesčių nuostoliais.
Klingbeil investicijų stiprintuvas: rizika ir galimybės įmonėms!
2023 m. liepos 1 d. naujasis federalinis finansų ministras Larsas Klingbeilas (SPD) pradėjo galioti „Investicijų skatinimo priemonę“ – išsamų įstatymą, skatinantį įmonių investicijas Vokietijoje. Šiuo įstatymu siekiama suteikti mokesčių lengvatą įmonėms, kurios investuoja į gamybos įrenginius. Nuo 2023 metų iki 2027 metų pabaigos įmonės turi galimybę per nusidėvėjimą sumažinti mokesčių naštą iki 30 proc. Nuo 2028 metų taip pat planuojamas laipsniškas pelno mokesčio mažinimas nuo 15% iki 10%.
Įstatyme yra ir kitų reikšmingų pakeitimų. Pelnas iš kapitalo investicijų mažės trimis etapais nuo 28,5% iki 25%. Speciali paskata sukuriama elektromobilių pirkimui, nes per pirmuosius metus įmonės per nusidėvėjimą gali pretenduoti į 75 proc. pirkimo išlaidų. Tačiau istoriškai panaši mokesčių politika, tokia kaip 2001 m., rodo, kad tokia didžiulė mokesčių lengvata nebūtinai veda prie ekonomikos atsigavimo. Tuo metu ši priemonė lėmė biudžeto deficitą ir padidino vyriausybės išlaidas.
„Investicijų skatinimo“ rizika
Kaip freitag.de pranešta, taip pat yra didelė rizika, susijusi su „investicijų skatinimu“. Viena vertus, pelningoms įmonėms ypač naudingas specialus nusidėvėjimas, tačiau daugelis įmonių dėl dabartinių krizių atsiduria minusoje. Be to, didesnis nusidėvėjimas šiuo metu gali sumažinti mokesčių lengvatas ateityje. Kita esminė problema – nenuspėjamos paklausos stoka ir itin aukštos energijos kainos, kurios kelia papildomą įtampą ekonomikai.
Mokesčių nuostoliai iki 2029 metų gali išaugti iki 46 mlrd. eurų, o tai gali paaiškinti valstybių ir savivaldybių pasipriešinimą šiai mokesčių politikai. Klingbeil taip pat planuoja neatidėliotiną viešųjų investicijų programą, taip pat specialias priemones, skirtas daug energijos vartojančiai pramonei, kad būtų atsverta dabartinė krizė.
Mokestinės priemonės koalicijos sutartyje
Koaliciniame susitarime „Atsakomybė už Vokietiją“, dėl kurio 2025 metų balandžio 9 dieną sąjunga ir SPD partijos susitarė, numatytos ir kitos reikšmingos mokestinės priemonės. Be „investicijų skatinimo“, 2025–2027 m. numatomas mažėjantis 30% nusidėvėjimas investicijoms į įrangą. Planuose taip pat numatytas laipsniškas pelno mokesčio mažinimas – nuo 2028 m. sausio 1 d. penkiais etapais.
Ypatingas dėmesys skiriamas ir partnerystei. Planuojami patobulinimai, visų pirma taikant opciono modelį pagal KStG 1a skirsnį ir išlaikymo išmoką pagal EStG 34a straipsnį. Nuo 2026 m. pardavimo mokestis maistui restoranuose turi būti visam laikui sumažintas iki 7 proc. Be to, svarstomos įvairios mokestinės paskatos, tarp jų – atleisti nuo mokesčių už viršvalandžius ir mažinti atotrūkį tarp išmokų vaikams ir išmokos vaikui.
Taip pat bus koreguojami senesni mokesčių teisės aktai. Numatoma mokestinių priemonių ne pelno organizacijoms skatinimas ir „ankstyvos pradžios pensijos“ įvedimas į pensiją. Šiais būdais siekiama padėti pagerinti šeimų, ypač vienišų tėvų, finansinę padėtį, kartu sukuriant mokestines paskatas investicijoms.