Merzas: Darbo laiko reforma siekiant gerovės – ar ateina 40 valandų savaitė?

Merzas: Darbo laiko reforma siekiant gerovės – ar ateina 40 valandų savaitė?

Naujasis kancleris Friedrichas Merzas (CDU) savo pirmajame vyriausybės pareiškime perspėjo dėl svarbios problemos: ant kortos gresia Vokietijos konkurencingumas. Gegužės 6 d. Merzas buvo išrinktas kancleriu antrajame balsavimo ture ir mano, kad būtina imtis veiksmų didinant Vokietijos ekonomikos efektyvumą. Merzas paaiškino: „Turėdami keturių dienų savaitę ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, negalėsime išlaikyti šios šalies gerovės“. Siekdama susidoroti su šiais iššūkiais, vyriausybė pasikliauja didesniu darbo laiko lankstumu.

Merzo siekta reforma numato, kad ateityje vietoj dienos maksimalaus darbo laiko turėtų būti savaitinis. Šis reglamentas užfiksuotas ir Sąjungos bei BPD koalicijos sutartyje. CDU darbuotojų sparnas pasisakė už dabartinių darbo taisyklių susilpninimą, tačiau tam tikromis sąlygomis. Dar reikia išsiaiškinti, ar šios sąlygos gali būti įgyvendinamos CDU.

Iššūkiai naujajai valdžiai

Merz laikėsi aiškios pozicijos: 40 valandų savaitė išlieka pagrindiniu darbo laiko politikos elementu, kuris turėtų būti nedelsiant įgyvendintas. Šia priemone siekiama padėti žmonėms pasiekti geresnę šeimos ir darbo pusiausvyrą. Tuo pat metu ministrai turi pristatyti savo planus, Merzui siekiant Vokietijos lyderio vaidmens Europoje, o neseniai vykusias derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu vertina kaip pirmąjį žingsnį šia kryptimi.

Vyriausybė susiduria su dideliais iššūkiais, įskaitant užsienio politiką, migraciją ir ekonominius bei finansinius klausimus. Vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas (CSU) jau įgyvendino kampanijos pažadą, pagal kurį bus atmesti užsieniečiai be vizos prie sausumos sienos. Tačiau šiai priemonei pritaria ne visi, nes tam tikroms grupėms, pavyzdžiui, sunkiai besilaukiančioms moterims, šis atmetimas netaikomas. Be to, laukiama visapusiškų migracijos politikos reformų, nors jos greičiausiai užtruks kelias savaites ir prireiks įstatymų pakeitimų.

Ekonominė politika dėmesio centre

Finansų ministras Larsas Klingbeilas 2025 m. biudžeto rengimą iškėlė svarbiausiu prioritetu. Planuojamas 500 milijardų eurų skolos fondas bus panaudotas investicijoms į infrastruktūrą. Tačiau nerimaujama, kad šis paskolų paketas gali pažeisti Europos skolų taisykles. Ekonominei situacijai palengvinti skirtas ir elektros mokesčio sumažinimas bei naujos nusidėvėjimo taisyklės įmonėms.

Naujoji ekonomikos ministrė Katherina Reiche taip pat daugiausia dėmesio skiria pragmatiškesnei ekonominei politikai, siekdama sutelkti dėmesį į tiekimo saugumą ir įperkamumą. Merzas mano, kad naujai suformuoto kabineto vyriausybės patirties stoka yra galimybė keistis. Gynybos ministras Borisas Pistorius (SPD) išlieka vienintelis ministrų kabineto narys, turintis ankstesnės vyriausybės patirties, todėl ateinantys mėnesiai bus dar sudėtingesni. Ar pavyks sėkmingai įgyvendinti norimas darbo laiko ir ekonominės politikos reformas, lemiami tolesni vyriausybės žingsniai.