Didžiausias dėmesys – migracijai: karštos Vokietijos diskusijos apie imigraciją!

Didžiausias dėmesys – migracijai: karštos Vokietijos diskusijos apie imigraciją!

Šiandien vykstančiuose Miuncheno ekonomikos debatuose, kuriuos organizuoja Süddeutsche Zeitung ir Ifo institutas, migracijos tema daug dėmesio skiriama. Tik 12 % vokiečių klimato kaitą laiko aktualiausia politine problema, o dauguma teikia pirmenybę migracijos ir ekonomikos klausimams. Ifo instituto prezidentas Clemensas Fuestas ir migracijos ekspertas Geraldas Knausas taip pat pabrėžia kontroliuojamos imigracijos ekonominę naudą, o tai pabrėžia tokių diskusijų skubumą ir aktualumą.

Geraldas Knausas pabrėžė objektyvių diskusijų apie migraciją būtinybę dabartinio iššūkio – didžiausios pabėgėlių krizės nuo Antrojo pasaulinio karo – kontekste. Per pastaruosius trejus metus Vokietija užregistravo apie 850 000 prieglobsčio prašymų, o šalyje gyvena daugiau nei 1,2 mln. Ukrainos pabėgėlių. Knausas kritikavo A. Merkel migracijos politikos suvokimą ir pažymėjo, kad prieglobsčio prašymų sumažėjo nuo 2017 m.

Moterų pabėgėlių integracija ir socialiniai iššūkiai

Federalinė įdarbinimo agentūra pranešė, kad iki 2024 m. pabaigos Vokietijoje dirbs 60 % užsieniečių vyrų ir 50 % moterų. Fuestas paragino geresnę pabėgėlių moterų integraciją į darbo rinką, kad būtų galima visapusiškai išnaudoti jų potencialą. Knausas taip pat pabrėžė, kad 80% vokiečių nori, kad imigracija būtų apribota, o tai išryškina visuomenės iššūkius.

Knausas kritikavo vidaus reikalų ministro Dobrindto politines priemones, kurias jis pavadino „politiniu teatru“. Jis paragino sustiprinti išorinių sienų saugumo architektūrą, papildant policijos pareigūnus ir tvoras, taip pat glaudesnį bendradarbiavimą su saugiomis trečiosiomis šalimis, kad padėtis būtų geriau kontroliuojama. Jis taip pat nagrinėjo ideologinės migracijos debatų problemą ir apeliavo į humanitarinę perspektyvą.

Migracija kaip atsakas į klimato kaitą

Lygiagrečiai su ekonominėmis ir socialinėmis diskusijomis apie migraciją, klimato kaita taip pat yra aktuali tema. Žiniasklaidos tarnybos „Integration“ teigimu, klimato kaita kelia pavojų daugelio žmonių pragyvenimui visame pasaulyje. Sausros, potvyniai ir maisto trūkumas – tai tik dalis niokojančių pasekmių, dėl kurių migrantai gali palikti savo namus. Tačiau migracija savaime nėra klimato kaitos pasekmė, nes tam įtakos turi ir daugybė profesinių, socialinių ir politinių veiksnių.

Su klimatu susijusios migracijos prognozės yra neaiškios, o skaičiavimai rodo, kad iki 2050 m. šalies viduje gali būti perkelta iki 216 mln. žmonių. Tai ypač liečia tokius regionus kaip Afrika į pietus nuo Sacharos ir Pietų bei Pietryčių Azija, kur žmonės dažnai skursta ir neturi galimybės migruoti. Prisitaikymas prie aplinkos pokyčių ir atitinkamos politikos priemonės yra labai svarbios siekiant paremti žmones, nukentėjusius nuo klimato kaitos padarinių.

Neatidėliotina problema išlieka ta, kad dėl aplinkos pokyčių bėgantiems žmonėms yra mažai teisinės apsaugos. Integracijos ir migracijos ekspertų taryba pateikė tokius pasiūlymus, kaip klimato pasas ir darbo viza klimato kaitos srityje, kad ištaisytų šią situaciją.

Apskritai akivaizdu, kad politinėje diskusijoje negalima ignoruoti tiek ekonominių migracijos aspektų, tiek klimato kaitos įtakos. Diskusijos turi vykti objektyviu lygiu, kad būtų rasti tvarūs ir humaniški sprendimai.