Atsparumas kaip raktas: Vokietijos kelias į tvarią ekonomiką

Atsparumas kaip raktas: Vokietijos kelias į tvarią ekonomiką

2025 m. birželio 3 d. profesorius dr. h.c. mult. Rolandas Kochas aptaria dabartinius iššūkius ir lemiamą atsparumo vaidmenį būsimoje Vokietijos raidoje. Straipsnyje apie Vokietijos ekonomika Pabrėžiama, kad atsparumas laikomas naujosios federalinės vyriausybės sėkmės pagrindu. Pasitikėjimas atsparia tvarka skatina gyventojų optimizmą ir pasitikėjimą.

Prinstono ekonomistas Markusas Brunnermeieris pabrėžia, kad atsparumas turi būti ne tik individualus, bet ir visuomenės tikslas, užtikrinantis gerovę visiems. Šiuo tikslu reikėtų sutelkti dėmesį į šešias ekonominės ir socialinės politikos sritis:

• Vertrauen in Dienstleistungen statt industrielle Produktion.
• Umgang mit neuen Herausforderungen im Welthandel.
• Ordnungspolitik: private Risiken vs. staatliche Innovationen.
• Technologieoffene Energiepolitik.
• Staatliche Finanzpolitik und deren Auswirkungen auf Sozialsysteme.
• Demografischer Wandel und individuelle Mitverantwortung.

Atsparus požiūris į socialinę rinkos ekonomiką

Socialinė rinkos ekonomika apibūdinama kaip atsparumo samprata. Jis ilgą laiką buvo stabilizuojantis Vokietijos ekonomikos elementas, tačiau vis dažniau susiduria su pasauliniais iššūkiais. Tyrimas, kurį atliko Xpert.digital atkreipia dėmesį į poreikį toliau plėtoti socialinės rinkos ekonomikos modelį, kad būtų galima atspariau reaguoti į globalizaciją, kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir dirbtinio intelekto pažangą.

Atsparumas apima keletą pagrindinių savybių: gebėjimą prisitaikyti, tvirtumą, novatoriškumą ir tvarumą. Šios savybės yra labai svarbios norint sėkmingai valdyti globalizacijos teikiamas galimybes ir riziką.

Globalizacijos iššūkiai ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas

Dėl globalizacijos tiekimo grandinės tampa sudėtingesnės ir pažeidžiamesnės. Siekiant sumažinti riziką, būtinos sumanios internacionalizacijos strategijos, kurios, be kita ko, apima tiekimo grandinių įvairinimą ir tarptautinių partnerysčių stiprinimą.

Be to, aktuali problema yra kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Čia galėtų padėti daugiau MINT dalykų mokymų ir lankstūs, neakivaizdinio mokymosi modeliai. Automatizavimas ir dirbtinio intelekto naudojimas taip pat prisideda prie efektyvumo didinimo.

Dirbtinis intelektas laikomas varomąja ekonomikos transformacijos jėga. Tai ne tik optimizuoja gamybos procesus, bet ir leidžia kurti naujas verslo sritis. Nepaisant to, norint užtikrinti, kad skaitmeniniai pokyčiai būtų sąžiningi, būtinas šviečiamieji veiksmai mokant dirbtinio intelekto įgūdžių.

Tvarumas kaip atsparumo pagrindas

Tvarumas yra pagrindinė atsparios ekonomikos sudedamoji dalis. Didelę reikšmę turi aplinkosaugos aspektų integravimas į ekonominius sprendimus ir žiedinės ekonomikos skatinimas. Be to, turi būti užtikrintos tvarios tiekimo grandinės ir ugdomas supratimas apie aplinką tausojančius veiksmus.

Atsakingą išteklių naudojimą atspindi ir valstybės investicijų į infrastruktūrą, švietimą ir mokslinius tyrimus poreikis. Norint įtraukti visuomenę į pertvarkos procesą, būtina aiški tvarumo ir socialinių darbo sąlygų reguliavimo sistema.

Apibendrinant galima teigti, kad Rolandas Kochas į atsparią visuomenę žiūri kaip į mažų laivų parką, kuris kartu keliauja į tikslą. Asmenys prisideda prie iššūkių įveikimo savo prisitaikymu, o lyderystė turėtų motyvuoti bendradarbiaujant sukurti atsparumą. Fatalizmas ir pesimizmas įvardijami kaip trukdantys visuomenės gebėjimui prisitaikyti.

Ateityje reikia visapusiškai prisitaikyti prie XXI amžiaus poreikių, siekiant subalansuoti ekonominį efektyvumą, socialinį teisingumą ir aplinkos tvarumą.