Corona pagalbos grąžinimas: viena iš keturių nukentėjusių įmonių – finansų ekspertai įspėja apie grąžinimo grėsmę.

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Remiantis www.zeit.de pranešimu, preliminarus Ekonomikos reikalų ministerijos balansas rodo, kad beveik kas ketvirta įmonė, gavusi valstybės pagalbą per Koronos krizę, turės dalį jos grąžinti. Grąžinamos lėšos atsiranda galutinai patenkinus 338 000 paraiškų, o apie 40 procentų įmonių taip pat gauna papildomų mokėjimų. Korona trumpalaikė pagalba buvo išmokėta įmonėms, kurių egzistavimui iškilo grėsmė ir kurių pardavimai smarkiai sumažėjo, tačiau mokėjimas buvo susietas su galutiniu atsiskaitymu. Pretenzijos gali kilti, jei faktinis pardavimų sumažėjimas buvo mažesnis nei tikėtasi teikiant paraišką. Ūkio ministerijos duomenimis, įvairioms programoms buvo išmokėta 13,1 mlrd. eurų skubios pagalbos ir 63,3 mlrd. Ši raida gali sukelti netikrumą...

Gemäß einem Bericht von www.zeit.de, zeigt eine vorläufige Bilanz des Wirtschaftsministeriums, dass fast jedes vierte Unternehmen, das staatliche Hilfen in der Corona-Krise erhalten hat, einen Teil davon zurückzahlen muss. Die Rückzahlungen resultieren aus der Schlussabrechnung von 338.000 Anträgen, wobei rund 40 Prozent der Betriebe auch Nachzahlungen erhalten. Die Corona-Überbrückungshilfen wurden an existenzbedrohte Unternehmen mit hohen Umsatzrückgängen ausgezahlt, jedoch wurde die Auszahlung an eine Schlussabrechnung gekoppelt. Rückforderungen können entstehen, wenn der tatsächliche Umsatzrückgang geringer war als bei Antragstellung erwartet. Laut dem Wirtschaftsministerium wurden 13,1 Milliarden Euro Soforthilfe und 63,3 Milliarden Euro für verschiedene Programme ausgezahlt. Diese Entwicklung kann zu Unsicherheit auf …
Remiantis www.zeit.de pranešimu, preliminarus Ekonomikos reikalų ministerijos balansas rodo, kad beveik kas ketvirta įmonė, gavusi valstybės pagalbą per Koronos krizę, turės dalį jos grąžinti. Grąžinamos lėšos atsiranda galutinai patenkinus 338 000 paraiškų, o apie 40 procentų įmonių taip pat gauna papildomų mokėjimų. Korona trumpalaikė pagalba buvo išmokėta įmonėms, kurių egzistavimui iškilo grėsmė ir kurių pardavimai smarkiai sumažėjo, tačiau mokėjimas buvo susietas su galutiniu atsiskaitymu. Pretenzijos gali kilti, jei faktinis pardavimų sumažėjimas buvo mažesnis nei tikėtasi teikiant paraišką. Ūkio ministerijos duomenimis, įvairioms programoms buvo išmokėta 13,1 mlrd. eurų skubios pagalbos ir 63,3 mlrd. Ši raida gali sukelti netikrumą...

Corona pagalbos grąžinimas: viena iš keturių nukentėjusių įmonių – finansų ekspertai įspėja apie grąžinimo grėsmę.

Remiantis ataskaita, kurią pateikė www.zeit.de, preliminarus Ekonomikos reikalų ministerijos balansas rodo, kad beveik kas ketvirta įmonė, gavusi valstybės pagalbą per Koronos krizę, turi dalį jos grąžinti. Grąžinamos lėšos atsiranda galutinai patenkinus 338 000 paraiškų, o apie 40 procentų įmonių taip pat gauna papildomų mokėjimų.

Korona trumpalaikė pagalba buvo išmokėta įmonėms, kurių egzistavimui iškilo grėsmė ir kurių pardavimai smarkiai sumažėjo, tačiau mokėjimas buvo susietas su galutiniu atsiskaitymu. Pretenzijos gali kilti, jei faktinis pardavimų sumažėjimas buvo mažesnis nei tikėtasi teikiant paraišką. Ūkio ministerijos duomenimis, įvairioms programoms buvo išmokėta 13,1 mlrd. eurų skubios pagalbos ir 63,3 mlrd.

Tokia raida gali sukelti neapibrėžtumą rinkoje, nes toms įmonėms, kurioms reikia grąžinti pinigus, gali tekti persvarstyti savo finansinę padėtį. Padidėjusi grąžinimo norma gali reikšti, kad įmonės turės mažesnę finansinę paramą nei tikėtasi, o tai gali turėti įtakos jų ilgalaikiam finansiniam stabilumui.

Be to, papildomi mokėjimai juos gaunančioms įmonėms gali lemti trumpalaikį finansinės padėties palengvėjimą. Padidėję federalinės vyriausybės mokėjimai gali reikšti, kad valstybės pagalbos programos nevisiškai atitiko tam tikrus kriterijus. Apskritai tai galėtų paskatinti iš naujo įvertinti vyriausybės pagalbos programas ir galbūt pakeisti jų struktūrą.

Skaitykite šaltinio straipsnį www.zeit.de

Į straipsnį