Corona pagalbos grąžinimas: viena iš keturių nukentėjusių įmonių – finansų ekspertai įspėja apie grąžinimo grėsmę.
Remiantis www.zeit.de pranešimu, preliminarus Ekonomikos reikalų ministerijos balansas rodo, kad beveik kas ketvirta įmonė, gavusi valstybės pagalbą per Koronos krizę, turės dalį jos grąžinti. Grąžinamos lėšos atsiranda galutinai patenkinus 338 000 paraiškų, o apie 40 procentų įmonių taip pat gauna papildomų mokėjimų. Korona trumpalaikė pagalba buvo išmokėta įmonėms, kurių egzistavimui iškilo grėsmė ir kurių pardavimai smarkiai sumažėjo, tačiau mokėjimas buvo susietas su galutiniu atsiskaitymu. Pretenzijos gali kilti, jei faktinis pardavimų sumažėjimas buvo mažesnis nei tikėtasi teikiant paraišką. Ūkio ministerijos duomenimis, įvairioms programoms buvo išmokėta 13,1 mlrd. eurų skubios pagalbos ir 63,3 mlrd. Ši raida gali sukelti netikrumą...

Corona pagalbos grąžinimas: viena iš keturių nukentėjusių įmonių – finansų ekspertai įspėja apie grąžinimo grėsmę.
Remiantis ataskaita, kurią pateikė www.zeit.de, preliminarus Ekonomikos reikalų ministerijos balansas rodo, kad beveik kas ketvirta įmonė, gavusi valstybės pagalbą per Koronos krizę, turi dalį jos grąžinti. Grąžinamos lėšos atsiranda galutinai patenkinus 338 000 paraiškų, o apie 40 procentų įmonių taip pat gauna papildomų mokėjimų.
Korona trumpalaikė pagalba buvo išmokėta įmonėms, kurių egzistavimui iškilo grėsmė ir kurių pardavimai smarkiai sumažėjo, tačiau mokėjimas buvo susietas su galutiniu atsiskaitymu. Pretenzijos gali kilti, jei faktinis pardavimų sumažėjimas buvo mažesnis nei tikėtasi teikiant paraišką. Ūkio ministerijos duomenimis, įvairioms programoms buvo išmokėta 13,1 mlrd. eurų skubios pagalbos ir 63,3 mlrd.
Tokia raida gali sukelti neapibrėžtumą rinkoje, nes toms įmonėms, kurioms reikia grąžinti pinigus, gali tekti persvarstyti savo finansinę padėtį. Padidėjusi grąžinimo norma gali reikšti, kad įmonės turės mažesnę finansinę paramą nei tikėtasi, o tai gali turėti įtakos jų ilgalaikiam finansiniam stabilumui.
Be to, papildomi mokėjimai juos gaunančioms įmonėms gali lemti trumpalaikį finansinės padėties palengvėjimą. Padidėję federalinės vyriausybės mokėjimai gali reikšti, kad valstybės pagalbos programos nevisiškai atitiko tam tikrus kriterijus. Apskritai tai galėtų paskatinti iš naujo įvertinti vyriausybės pagalbos programas ir galbūt pakeisti jų struktūrą.
Skaitykite šaltinio straipsnį www.zeit.de