Ekspertų taryba ragina naudoti lankstesnį skolos stabdį, kad būtų užtikrinta ateitis – Finansų ekspertas analizuoja pasiūlymus.

Ekspertų taryba ragina naudoti lankstesnį skolos stabdį, kad būtų užtikrinta ateitis – Finansų ekspertas analizuoja pasiūlymus.

Remiantis ataskaita, kurią pateikė www.sueddeutsche.de, Bendros ekonominės raidos vertinimo ekspertų taryba (SVR) pasiūlė nuosaikiai peržiūrėti skolos stabdį. Pirmininkė Monika Schnitzer dabartinį skolos stabdį apibūdina kaip per griežtą ir ragina didinti lankstumą, kad viešosios išlaidos būtų orientuotos į ateitį nekeliant pavojaus viešųjų finansų tvarumui.

Skolų stabdys buvo įvestas siekiant būsimoms kartoms pernelyg neapkrauti palūkanų ir grąžinimo mokėjimų. Jame numatyta, kad valstijos turi išsiversti be naujų paskolų ekonomiškai įprastais metais, o federalinė vyriausybė turi 0,35 procento ekonomikos produkcijos skolos laisvę. Dėl dabartinio ekonomikos nuosmukio grynasis skolinimasis siekia gerus 22 mlrd. eurų. Nuo taisyklės galima nukrypti tik avarinėmis situacijomis, pvz. po stichinės nelaimės arba pandemijos metu.

Siūloma reforma, be kita ko, numato pereinamojo laikotarpio įvedimą ir standartinės ribos padidinimą, priklausomai nuo valstybės skolos santykio su bendruoju vidaus produktu (BVP). Pasiūlyme tai pateisinama tuo, kad ekonomikos krizės gali turėti didelį poveikį šalies ekonomikai net kelerius metus po ekstremalios situacijos. Valstybės skolos santykis šiuo metu siekia apie 64 procentus BVP, o tai, remiantis Ekspertų tarybos reformos pasiūlymu, leistų grynajam pasiskolinti gerus 28, o ne 22 milijardus eurų.

Kaip finansų ekspertas, manau, kad šie reformos pasiūlymai yra svarbus žingsnis suteikiant valstybėms daugiau galimybių tinkamai reaguoti sunkiais ekonominiais laikais. Skolos stabdį pritaikyti prie dabartinės ekonominės padėties ir ilgalaikės skolos padėties labai svarbu, kad būtų galima įgyvendinti subalansuotą fiskalinės politikos strategiją. Šis lankstesnis reguliavimas galėtų turėti teigiamą poveikį rinkai, nes vyriausybėms būtų suteikta daugiau galimybių investuoti į perspektyvius projektus, tokius kaip klimato kaita, skaitmeninimas ir infrastruktūra. Tačiau reikėtų atsižvelgti ir į galimą naujos skolos padidėjimo riziką ir ją atidžiai pasverti.