Schnitzeris perspėja: maitinimo pramonei naujų skolų!

Schnitzeris perspėja: maitinimo pramonei naujų skolų!

Diskusija apie juodai raudonos federalinės vyriausybės finansinę politiką tampa vis intensyvesnė. Ekonomikos konsultacinės tarybos pirmininkė Monika Schnitzer kritikavo numatomą PVM mažinimą maitinimo sektoriuje. Interviu ji aiškiai pasakė, kad ši priemonė nėra tinkamas atsakymas į dabartinius ekonominius iššūkius ir kad reikia apriboti išlaidas. Jų pagrindinis dėmesys skiriamas esamam biudžeto atotrūkiui, kuris, jų nuomone, verčia imtis veiksmų.

Schnitzeris rekomenduoja, užuot priėmus naujas skolas, sumažinti išlaidas. Visų pirma ji paminėjo neaiškius tam tikrų išlaidų finansavimo šaltinius ir paragino nedidinti motinystės pensijų ir subsidijų žemės ūkio dyzelinui. Šiuose siūlymuose atsispindi būtinybė skubiai stabilizuoti valstybės finansinę padėtį be papildomų skolų. Ji griežtai įspėja neprisiimti naujų skolų ne investicinėms išlaidoms, nes tai gali kelti pavojų ilgalaikiam stabilumui.

Vyriausybės biudžeto planai

Kitame žingsnyje federalinė vyriausybė planuoja pristatyti 2024 m. biudžetą. Kancleris Olafas Scholzas, vicekancleris Robertas Habeckas ir finansų ministras Christianas Lindneris paskelbė norintys sutaupyti 17 mlrd. eurų. Šios priemonės turėtų būti įgyvendinamos nesustabdant skolos stabdžio. Tačiau galimas finansinės pagalbos Ahr slėnyje potvynių aukoms sustabdymas yra nagrinėjamas.

Ypač atkreiptinas dėmesys į Klimato ir transformacijos fondo (KTF) lėšų sumažinimą 12,7 mlrd. Šis drastiškas sumažinimas yra dalis platesnio plano iki 2027 m. sumažinti planuojamas išlaidas iš viso 45 milijardais eurų. KTF išlieka pagrindine klimatui neutralios transformacijos priemone, kurios bendra suma siekia 160 milijardų eurų.

Pasekmės ir iššūkiai

Numatyta sutaupyti taip pat yra susijusi su pagalba Ukrainai, kuriai iš viso bus skirta 14 mlrd. eurų, o taupymo priemonės neturėtų turėti įtakos. Vyriausybė taip pat planuoja panaikinti 5,5 milijardo eurų subsidiją elektros tinklui, dėl to gali padidėti elektros kainos. Siekiant padidinti KTF pajamas, svarstoma didinti CO2 kainą, o kartu mažinti klimatą žalojančias subsidijas.

Bundestago Biudžeto komitetas galėtų baigti diskusijas šiais klausimais iki Kalėdų, o galutinis sprendimas turėtų būti priimtas 2026 m. sausį. Iki naujų biudžetų įsigaliojimo bus vykdomas tarpinis biudžetas, kuris leis iždui kiekvieną mėnesį išleisti tam tikrą procentą lėšų.

Politiniai ir ekonominiai sprendimai, kuriuos reikia priimti dabar, yra novatoriški būsimai Vokietijos finansų politikai. Belieka laukti, kaip vyriausybė įveiks iššūkius, kuriuos kelia Schnitzerio pasiūlymai ir jos pačios biudžeto planai.