Turkijos ekonomika šlubuoja: augimas nepaisant rekordinės infliacijos ir palūkanų normų!

Turkijos ekonomika šlubuoja: augimas nepaisant rekordinės infliacijos ir palūkanų normų!

Turkijos ekonomika rodo nevienodą vaizdą, nes ji tvirtina save sudėtingoje aplinkoje. Garsiai Spauda Prognozuojama, kad 2023 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,8 proc. Tačiau šį pakilimą lydi aukštas infliacijos lygis, kuris neseniai siekė 35,4 proc. Tačiau nepriklausomi ekspertai abejoja oficialiais skaičiais ir kalba apie faktinį maždaug 70 procentų infliacijos lygį.

2024 metais ES Komisija tikisi tolesnio 3,2 proc. augimo, kurį paskatins teigiamas prekybos balansas ir vertės kūrimas statybų ir žemės ūkio sektoriuose. Remiantis prognozėmis, artimiausiais metais vartotojai turėtų išleisti 3,5 procento daugiau, o tai gali gerokai padidinti privatų vartojimą.

Infliacija ir pinigų politika

Atsižvelgiant į aukštas vartotojų kainas, infliacijos iššūkis išlieka problemiškas. ES Komisija prognozuoja, kad iki 2023 m. pabaigos infliacija gali sumažėti iki 36,2 proc., o iki 2025 m. – iki 22,7 proc. Šį mažėjimą skatina krintančios pasaulinės energijos kainos, griežtesnis vyriausybės fiskalinis valdymas ir pinigų politikos pasikeitimas, ypač prezidento R. T. Erdoğano paskyrimas ortodoksų centrinių bankų vadovams, kuriems palūkanų normos yra mažesnės.

Tačiau padėtis išlieka įtempta, nes Tarptautinis valiutos fondas 2025 m. tikisi tik 2,6 procento augimo, o 2025 m. vasario mėn. infliacijos lygis jau siekė 39 procentus. Erdoğano kurso pakeitimas kovojant su infliacija prieštarauja ankstesnių metų žemų palūkanų normų politikai, dėl kurios Turkijos lira buvo smarkiai nuvertinama.

Prekybos balansas ir užsienio investicijos

Turkijos prekybos balansas rodo teigiamas tendencijas – 2024 m. eksportas vidutiniškai išaugo 2 proc., o importas sumažėjo 5 proc. Kadangi ES dalis Turkijos eksporto sudaro 40 proc., ES planuojamas CO₂ sienos koregavimas yra pagrindinė Turkijos eksportuotojų problema. Ši raida gali ypač paveikti Vokietijos tiekėjų konkurencingumą, nes Vokietijos pristatymai 2024 metais buvo sumažinti 6 procentais iki 27 mlrd.

Nepaisant iššūkių, daugelis įmonių atpažįsta naujas galimybes, ypač į eksportą orientuotos įmonės, planuojančios plėsti pajėgumus. Apklausos taip pat rodo, kad 50 procentų Vokietijos įmonių Turkijoje verslo situaciją vertina kaip gerą, o 43 procentai tikisi stabilios plėtros. Tačiau nauji užsienio investuotojai nenoriai eina į rinką, o tai atspindi netikrumą dėl būsimų ekonominių sąlygų. 2024 m. sausio–spalio mėn. tiesioginės užsienio investicijos sudarė 4,7 mlrd. USD, o didžiausios įplaukos buvo iš Nyderlandų, Vokietijos, JAV, Anglijos, Airijos ir Azerbaidžano.

Ekonominiai iššūkiai ir perspektyvos

Be ekonominio netikrumo, įtakos turi ir finansavimo kliūtys. Ypač nukenčia mažesnės ir vidutinės įmonės, o ribojanti pinigų politika didina finansavimo sunkumus. Dėl silpnos liros užsienio paskolos brangsta, o tai dar labiau stabdo ekonominę veiklą. Stebėtojai taip pat tikisi galimų pagrindinių palūkanų normų mažinimo 2025 m. antroje pusėje.

Finansų ministro Şimšeko taupymo priemonės, numatančios griežtą taupymo programą valstybinėms institucijoms, rodo, kokia rimta yra padėtis. Pagrindinis dėmesys skiriamas išlaidų mažinimui ir naujų projektų vengimui, išskyrus būtinus. Šios priemonės atspindi poreikį atgauti ekonominę pusiausvyrą ir kartu didinti spaudimą biudžetams dėl nuolatinės didelės infliacijos.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Turkija susiduria su dideliais ekonominiais iššūkiais, tačiau ji taip pat turi galimybių, ypač eksporto ir vartojimo srityse. Pinigų politikos pokyčiai ir tarptautinės rinkos reakcijos turės lemiamos reikšmės būsimam Turkijos ekonomikos stabilumui ir augimui.