Kodėl vien augimo neužtenka: į užduotis orientuotos ekonominės politikos svarba

Kodėl vien augimo neužtenka: į užduotis orientuotos ekonominės politikos svarba

Susirūpinimas dėl ekonomikos augimo yra visur – nuo ​​aukšto lygio politinių debatų ir politikos manifestų iki kasdienių naujienų. Vokietijoje pagal naujausią federalinės vyriausybės biudžetą stipresnis augimas tapo svarbiausiu prioritetu. Indijos lyderiai siekia, kad jų šalis vėl taptų greičiausiai augančia pasaulio ekonomika. Kinijoje, kur gresia defliacijos grėsmė, vyriausybė neabejotinai nerimauja dėl šių metų penkerių procentų augimo tikslo. JK opozicinės Leiboristų partijos lyderis Keiras Starmeris pažadėjo pasiekti aukščiausią tvaraus augimo lygį G7, jei ateis į valdžią, o valdantieji konservatoriai reiškia panašias ambicijas (prisiminkime dabar liūdnai pagarsėjusią buvusios ministrės pirmininkės Liz Truss mantrą: „Augimas, augimas, augimas“).

Susirūpinimas ekonomikos augimu yra pagrindinė politinių diskusijų ir kasdienių pranešimų tema. Akivaizdu, kad viso pasaulio vyriausybės siekia ekonomiškai pakelti savo šalį ir pasiekti didesnį augimą. Tačiau šiame straipsnyje pabrėžiama būtinybė nelaikyti paties augimo vieninteliu tikslu. Atvirkščiai, ekonominė politika turėtų sutelkti dėmesį į ekonomikos kryptį, kad augimas būtų tvarus ir įtraukus.

Autorius teigia, kad neužtenka vien sutelkti dėmesį į didelį augimą, neatsižvelgiant į poveikį darbo sąlygoms ar aplinkai. Ji nurodo sėkmingus pavyzdžius, kai kitų tikslų siekimas galiausiai paskatino ekonomikos augimą. Pavyzdžiui, NASA misija išlaipinti žmogų Mėnulyje sukūrė daugybę technologinių naujovių, kurios vėliau turėjo didelę ekonominę vertę. Autorius taip pat pabrėžia skaitmeninimo svarbą augimui ir ragina panaikinti skaitmeninę atskirtį, kad augimas nebūtų pagrįstas didelių technologijų įmonių piktnaudžiavimu rinkos galia.

Straipsnyje taip pat teigiama, kad reikėtų vengti ekonominės veiklos finansavimo. Autorius kritikuoja, kad įmonės per daug investuoja į akcijų supirkimą ir dividendų paskirstymą, o ne į žmogiškąjį kapitalą, mašinas ir mokslinius tyrimus bei plėtrą. Ji pabrėžia, kad reikia reinvestuoti į realiąją ekonomiką ir numatyti priemones darbuotojų padėčiai pagerinti. Ji taip pat teigia, kad vyriausybės turėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį ir nustatyti aiškius tikslus, skatinančius įtraukų ir tvarų augimą.

Straipsnis baigiamas raginimu, kad vyriausybės turėtų panaudoti savo, kaip vertės kūrėjų, potencialą formuojant ekonomiką. Jame pabrėžiama, kad viešųjų institucijų perorientavimas į ambicingas misijas, o ne siaurus augimo tikslus gali padėti spręsti pagrindinius XXI amžiaus iššūkius ir užtikrinti, kad ekonomika augtų tinkama kryptimi.

Šaltinis:Remiantis ataskaita, kurią pateikė www.project-syndicate.org