Kaip pajamų skirtumas tarp Rytų ir Vakarų veikia Meklenburgą-Vakarų Pomeraniją – finansų ekspertas analizuoja nelygybę ir ekonominę perspektyvą.
Remiantis www.sueddeutsche.de pranešimu, opozicinės partijos Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje skirtingai reaguoja į nuolatinį pajamų skirtumą tarp Rytų ir Vakarų. Žalieji ragina sparčiau plėsti žaliosios elektros gamybą, o FDP kritikuoja nesėkmingą valstijos vyriausybės ekonominę politiką. Remiantis darbdavių palyginimo platformos Kununu apklausa, vidutinės metinės bruto darbuotojų pajamos Meklenburge-Pomeranijoje 2023 metais buvo apie 39 600 eurų, tai yra beveik 10 000 eurų arba 20 procentų mažiau nei šalies vidurkis. Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje pramonės tankis mažas, o dažnai mažoms šiaurės rytų įmonėms netaikomos kolektyvinės sutartys, kurios laikomos pagrindine atlyginimų skirtumo priežastimi. Heseno darbuotojai pasiekė didžiausias metines pajamas...

Kaip pajamų skirtumas tarp Rytų ir Vakarų veikia Meklenburgą-Vakarų Pomeraniją – finansų ekspertas analizuoja nelygybę ir ekonominę perspektyvą.
Remiantis ataskaita, kurią pateikė www.sueddeutsche.de,
Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos opozicinės partijos skirtingai reaguoja į nuolatinį pajamų skirtumą tarp Rytų ir Vakarų. Žalieji ragina sparčiau plėsti žaliosios elektros gamybą, o FDP kritikuoja nesėkmingą valstijos vyriausybės ekonominę politiką. Remiantis darbdavių palyginimo platformos Kununu apklausa, vidutinės metinės bruto darbuotojų pajamos Meklenburge-Pomeranijoje 2023 metais buvo apie 39 600 eurų, tai yra beveik 10 000 eurų arba 20 procentų mažiau nei šalies vidurkis.
Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje pramonės tankis mažas, o dažnai mažoms šiaurės rytų įmonėms netaikomos kolektyvinės sutartys, kurios laikomos pagrindine atlyginimų skirtumo priežastimi. Heseno darbuotojai pasiekė didžiausias metines pajamas – vidutiniškai šiek tiek mažiau nei 54 000 eurų.
Šie pajamų skirtumai gali turėti ilgalaikį poveikį darbo rinkai ir finansų sektoriui. Mažos vidutinės pajamos Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje gali paskatinti kvalifikuotų specialistų migraciją į kitas federalines žemes, o tai gali turėti įtakos regiono konkurencingumui. Tai savo ruožtu gali sumažinti šalies, kaip potencialios verslo vietos, patrauklumą ir atgrasyti potencialius investuotojus.
Tuo pačiu metu mažas pramonės tankumas ir kolektyvinės derybos gali lemti ne tokią stabilią ekonomikos struktūrą, o tai gali sumažinti regiono augimo perspektyvas ir padidinti priklausomybę nuo vyriausybės paramos priemonių.
Siekiant atremti šiuos iššūkius, reikalinga kryptinga ekonominė politika, kuria siekiama didinti pramonės tankumą, stiprinti kolektyvines sutartis ir kurti paskatas pramonės įmonių steigimui. Be to, siekiant stiprinti ilgalaikį šalies konkurencingumą ir augimo potencialą, reikėtų investuoti į švietimą, infrastruktūrą ir skaitmeninimą.
Skaitykite šaltinio straipsnį www.sueddeutsche.de