Ekonomika krizėje: darbdaviai reikalauja greitų reformų!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

AGV su ekspertais aptaria dabartinius ekonominės politikos iššūkius Vokietijoje ir Europoje.

Ekonomika krizėje: darbdaviai reikalauja greitų reformų!

2025 m. birželio 6 d. Lüdenscheider Phenomenta mieste įvyko AGV visuotinis susirinkimas, kuriame susirinko apie 100 įmonės atstovų ir svečių. Renginio centre – prof. dr. Larso Feldo paskaita, kuri kalbėjo tema „Vokietijos ir Europos ekonominė politika naujoje pasaulio tvarkoje“. Feldas pabrėžė dabartinius ekonominius iššūkius, su kuriais susiduria Vokietija, dabartinę situaciją apibūdindamas kaip „šaltąjį karą 2.0“ dėl geopolitinių pokyčių.

AGV pirmininko pavaduotojas Andreas Kostal išreiškė skubų raginimą stiprinti Vokietijos konkurencingumą. Šiame kontekste Feldas atkreipė dėmesį į tai, kad Europa yra pakliuvusi tarp supervalstybių blokų, o santykiai su JAV yra įtempti. Kitas nerimą keliantis ženklas – Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, padidinęs nesaugumą Vokietijoje.

Struktūrinė krizė ir ekonomikos tendencijos

Vokietija mato save gilioje struktūrinėje krizėje, kuriai būdinga netinkama infrastruktūra ir didelė mokesčių našta. Lyginant su JAV ir Šveicarija, veiksmų poreikis tampa aiškus. Nors tikimasi, kad pasikeitus valdžiai įvyks ekonominis posūkis, koalicijos sutartyje nurodytos priemonės tėra „keli maži vilties spinduliai“.

Kritika dabartinei subsidijavimo politikai yra neišvengiama, nes ji negali padidinti ilgalaikių augimo galimybių. Nuogąstavimai dėl pastebimo ekonomikos sąstingio poveikio darbo rinkai jau yra realybė, o nedarbo lygis didėja. Dr. Ralfas Geruschkatas, SIHK generalinis direktorius, ragina panaikinti reguliavimą įvairiose srityse, tokiose kaip duomenų apsauga, darbo teisė ir aplinkos bei statybos teisė.

Globalizacija ir jos padariniai

Kalbant apie globalizaciją, išanalizavus pokyčius paaiškėjo, kad ji padidina konkurenciją, tačiau tai taip pat gali lemti įmonių uždarymą, perkėlimus ir darbo vietų praradimą. Sektoriai, kuriems ypač gresia pavojus ES, yra tekstilės ir drabužių pramonė, avalynės ir odos gaminių pramonė bei metalo gamyba ir apdirbimas. Darbo praradimas dažnai susijęs su žemos kvalifikacijos pareigomis, o tai padidina iššūkį daugeliui darbuotojų.

Didelė problema yra perkėlimas į užsienį, kai gamybos įmonėms kyla pavojus dėl konkurencijos iš šalių, kuriose darbo užmokestis mažas. Dėl COVID-19 pandemijos būtinybė skubiai perkelti svarbiausius ir su sistema susijusius produktus, pvz., vaistus, atgal į Europą tapo dar aiškiau. Taip pat pastebima tendencija, kad ofšorinės veiklos iš Vakarų valstybių narių vis dažniau perkeliamos į Rytų Europos šalis, o tikslinės šalys iš dalies yra Šiaurės Afrikoje ir Azijoje.

Tarptautinės prekybos liberalizavimo rezultatai apskritai yra teigiami; Nepaisant to, kai kurie sektoriai yra labai paveikti. Tačiau darbuotojų prisitaikymo laikotarpis gali sumažinti liberalizavimo naudą ir sukelti papildomą įtampą darbo rinkoje. Tokiais neaiškiais ekonomikos laikais vis garsiau skamba raginimas grįžti prie socialinės rinkos ekonomikos ir gyventojų suvokimo apie problemas.

Darbdavių diena taip pat prasidėjo nuo seminarų, skirtų AGV įmonių narių stažuotojams, siekiant ankstyvame etape skatinti susidomėjimą ir įsipareigojimą ateities ekonomikai.

Norėdami gauti daugiau informacijos šia tema, galite perskaityti pranešimus Localdirect ir Europos Parlamentas žr.