Ekonominė krizė Vokietijoje: bendrasis vidaus produktas krenta 0,3 proc., tačiau valstybė vis dar taupo

Ekonominė krizė Vokietijoje: bendrasis vidaus produktas krenta 0,3 proc., tačiau valstybė vis dar taupo

Remiantis taz.de pranešimu, Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP), atėmus infliaciją, 2023 metais sumažėjo 0,3 proc. Tai lėmė pasaulinės krizės ir nepalankios finansavimo sąlygos dėl aukštų palūkanų normų ir mažesnės paklausos šalyje ir užsienyje. Netgi ekonomistai tikėjosi didesnio nuosmukio, tačiau ekonominė produkcija vis tiek buvo gerokai mažesnė už lūkesčius. Energijos kainos, kurios 2022 metais smarkiai išaugo dėl Rusijos atakos, stabilizavosi aukštame lygyje ir apsunkino gamybą, ypač daug energijos naudojančiuose sektoriuose, tokiuose kaip chemijos ir metalo pramonė. Be to, privatus vartojimas sumažėjo 1,1 proc., žmonės daugiausia taupo ilgalaikio vartojimo prekėms ir maistui. Taip pat buvo sumažintos valstybės išlaidos, o tai dar labiau sumažino ekonomikos rezultatus.

Kaip finansų ekspertas galiu pasakyti, kad smunkantys Vokietijos ekonomikos rodikliai tarptautiniu lygmeniu kelia nerimą. Privataus vartojimo mažėjimas ir sumažėjusios valstybės išlaidos daro neigiamą poveikį ekonomikai. Dėl to gali sumažėti investicijos ir lėtesnis ekonomikos augimas. Be to, sudėtingos energijos kainos ir toliau gali turėti įtakos gamybai, ypač daug energijos naudojančiose pramonės šakose. Svarbu, kad būtų imtasi priemonių ekonomikai skatinti ir finansiniam stabilumui palaikyti.

Apskritai BVP mažėjimas gali turėti įtakos finansų rinkai ir pramonei, nes investuotojai bus atsargesni ir sumažės finansinių paslaugų paklausa. Svarbu, kad vyriausybė ir verslas parengtų strategijas, skirtas ekonomikos augimui skatinti ir tvariam atsigavimui.