Vandenynų ateitis: JT konferencija Nicoje nustato naujus standartus!

Vandenynų ateitis: JT konferencija Nicoje nustato naujus standartus!

Jungtinių Tautų vandenynų konferencija (UNOC) Nicoje, Prancūzijoje, buvo svarbus forumas, kuriame buvo sprendžiama vandenynų ateitis. Šiame svarbiame renginyje dalyvavo daugiau nei 50 valstybių vadovų ir delegatų iš daugiau nei 120 šalių. JT generalinis sekretorius António Guterresas pradėjo konferenciją skubiai ragindamas jūrą vertinti ir saugoti kaip bendrą išteklius. Jis griežtai kritikavo dabartinį šių gyvybiškai svarbių ekosistemų aplaidumą ir paragino imtis visapusiškų veiksmų.

Aplinkos ministras Carstenas Schneideris pabrėžė pažangą, kurią konferencija reiškia jūrų apsaugos srityje. Vokietija prisiėmė kelis įsipareigojimus, įskaitant vykdomų programų, skirtų atgauti ir sunaikinti šaudmenų iš Šiaurės ir Baltijos jūros, tęstinumą. Taip pat buvo nuspręsta įkurti Vokietijos ir Prancūzijos ekspertų komandą, kuri padėtų toliau tobulinti jūrų apsaugą.

Jūrų apsaugos priemonės

Vokietija planuoja iki 2031 metų investuoti apie 100 milijonų eurų į druskingų pelkių, jūržolių pievų ir dumblių miškų išsaugojimą ir atkūrimą. Taip siekiama sustiprinti CO2 saugojimo pajėgumus ir vandenynų atsparumą. Tarptautinė bendruomenė parengė „Gražų veiksmų planą“, kuriame yra savanoriškų šalių įsipareigojimų. Tačiau konkrečių finansinių įsipareigojimų skurdesnėms salų valstybėms nebuvo.

Giliavandenė kasyba taip pat buvo aktuali problema; 37 valstybės paragino prevenciškai sustabdyti šią veiklą, tam sutiko ir Vokietija. Teigiamas įvykių posūkis, kai keli didieji bankai paskelbė, kad nebefinansuos giliavandenių kasybos projektų. Giliavandenė kasyba kelia pavojų, nes gali kelti pavojų biologinei įvairovei ir išleisti klimatui žalingą CO2.

Iššūkiai ir tolesni žingsniai

Atvira jūra apima 60–70% vandenynų, tačiau tarptautiniuose vandenyse beveik nėra jokių taisyklių. JT atviros jūros apsaugos susitarimu siekiama nustatyti dideles saugomas teritorijas, tačiau jį turi ratifikuoti mažiausiai 60 valstybių. Konferencijos pradžioje susitarimą ratifikavo daugiau nei tuzinas valstybių, o ekspertai mano, kad reikiamas skaičius gali būti pasiektas iki 2025 metų rugsėjo.

Be to, 95 šalys ragino apriboti pirminio plastiko gamybą ir ataskaitų apie jų gamybą bei importą ir eksportą reikalavimus. Rugpjūčio mėnesį Ženevoje vėl bus svarstomas susitarimas prieš vandenynų šiukšlinimą. Siekiama sukurti tarptautinę vandenynų tyrimų programą „Misija Neptūnas“, kuri rengs metinę ataskaitą apie pasaulio vandenynų būklę.

Aplinkosaugininkai išreiškė susirūpinimą ir atkreipė dėmesį, kad konferencijos sėkmė galiausiai turi būti matuojama priimtų priemonių įgyvendinimu nacionalinėje politikoje. Kita JT vandenyno konferencija jau planuojama 2028 m., kad būtų tęsiamas dialogas ir pažanga vandenynų apsaugos klausimais.

Apskritai, JT vandenynų konferencija Nicoje rodo, kad yra visuotinė valia keistis, tačiau norint apsaugoti ir išsaugoti vandenynus reikia dėti daugiau pastangų ir ilgalaikio įsipareigojimo.

Norėdami gauti daugiau informacijos, skaitykite išsamią informaciją standartą ir DW.