Ekonomistas Südekumas gerovės kūrimo viršūnių susitikime pasisako už agresyvią investicijų politiką

Ekonomistas Südekumas gerovės kūrimo viršūnių susitikime pasisako už agresyvią investicijų politiką

Remiantis www.capital.de pranešimu, ekonomistas Jensas Südekumas pasisako už agresyvią investicijų politiką Vokietijoje „Capital“ turto kūrimo viršūnių susitikime. Jis laikosi nuomonės, kad Vokietiją dar galima išsaugoti kaip pramonės vietą ir kad norint sukurti geresnes tarptautinės konkurencijos sąlygas, būtina agresyvi ekonominė politika. Tai taip pat apima elektros kainų subsidijavimą ir investicijas į ateities technologijas bei strateginę autonomiją nuo Kinijos. Südekum apskaičiavo, kad iki 2030 m. viešasis sektorius kasmet turės investuoti papildomų, siekiančių 100 milijardų eurų. Jis pabrėžia, kad Vokietija yra labai priklausoma nuo Kinijos, todėl norint apsisaugoti nuo geoekonominių rizikų būtina diversifikuoti tiekimo ir pardavimo rinkas bei didinti strateginių produktų vidaus gamybą. Nepaisant sunkumų, su kuriais susiduria Vokietija ir Europa, JAV jau eina teisingu keliu ir įgyvendino 1,4 trilijono USD vertės finansavimo programas vidaus pramonei. Tačiau ekonomistas perspėja, kad grįžimas į vyriausybę vadovaujant Donaldui Trumpui gali pakeisti šią investavimo politiką.

Kitas iššūkis Vokietijai – pasaulinės ekonomikos paralyžius. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) teigimu, Vokietijai nėra gerų perspektyvų. TVF vėl sumažino Vokietijos augimo prognozes 2023 metams. Nepaisant to, Südekum laikosi nuomonės, kad Vokietija dar nėra deindustrializacijos fazėje ir kad šie skaičiai negali būti interpretuojami kaip ilgalaikio nuosmukio pranašai. Pramonė gali pagaminti mažiau vienetų, bet daugiau pinigų uždirbama naudojant aukštesnės kokybės procesus.

Vienas didžiausių iššūkių Vokietijai – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Südekum nerimauja dėl dabartinių nuotaikų imigracijos atžvilgiu ir pabrėžia, kad Vokietijai nepavyks išvengti imigracijos. Be moterų užimtumo skatinimo, tolesnio mokymo ir didinimo automatizavimo, Vokietijai reikia 1,5 mln. imigrantų per metus, kad grynoji darbo jėga būtų 400 000.

Apibendrinant galima teigti, kad Vokietiją dar galima išsaugoti kaip pramonės vietą, tačiau norint įveikti dabartinius iššūkius ir užtikrinti augimą bei gerovę ilgalaikėje perspektyvoje, reikalinga agresyvi investicijų politika ir didesnė tiekimo bei pardavimo rinkų diversifikacija.

Šaltinis: pagal www.capital.de ataskaitą